Laisvės gynėjų diena, sausio 13-oji, šiemet minima ypatingai – sukanka 35 metai nuo 1991-ųjų sausio įvykių, kai beginkliai Lietuvos žmonės stojo ginti savo valstybės. Sausio 13-osios išvakarėse, sausio 12-ąją, visą dieną ir vakarą įvairiose šalies vietose vyko renginiai, kvietę ne tik prisiminti 1991-ųjų sausio įvykius, bet ir atgaivinti pilietinę bendrystę.
Atviros Seimo erdvės ir pilietinės patirtys
Sausio 12-ąją nuo ryto iki vėlyvo vakaro Seimo lankytojų centras ir dalis Seimo erdvių buvo atviros visuomenei. Čia vyko užsiėmimai vaikams ir šeimoms, veikė parodos.
Vakare buvo pristatytas vaikams skirtas leidinys apie Sausio 13-ąją – „Ilgiausia šimtmečio naktis“, koncertavo moksleivių kolektyvai, skambėjo muzika.
Atvirų durų dieną lankytojai galėjo ne tik apžiūrėti Laisvės gynėjų ir Vitražo galerijas, bet ir dalyvauti pilietinėse veiklose – susipažinti su maskuojamojo tinklo pynimu, gynybos technologijų galimybėmis, išvykimo krepšio turiniu, išsiųsti padėkos atvirlaiškį „Padėkos paštu“ tiems, kam norisi tarti ačiū už laisvę…
10 val. Seimo Konstitucijos salėje vyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo forumas „Prieš 35 metus apgynėme savo valstybę“.
Jame buvo apžvelgti įvykiai, atvedę Lietuvą iki nepriklausomybės atkūrimo, aptartas šalies gynybos organizavimas prieš 35 metus ir svarbiausių institucijų atkūrimas ir kiti klausimai susiję su istorinės atminties įprasminimu šiandienos saugumo ir valstybingumo kontekste.
11 val. Seimo Laisvės gynėjų galerijoje vyko tradicinė Laisvės gynėjų rikiuotė:
11.45 val. Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyko Laisvės gynėjų susitikimas:
Atminimo laužai – gyva ugnis gyvoje atmintyje
Pagrindiniu Sausio 13-osios išvakarių ženklu veiksmu, kaip ir kasmet buvo – atminimo laužai, tradiciškai uždegti prie Vilniaus televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos pastato bei Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo.
Nepriklausomybės aikštėje suliepsnojo simbolinis laužas su 14 deglų – žuvusių Laisvės gynėjų atminimui. Čia vyko ir koncertas „Mano Laisvė“, kuriame dalyvavo žinomi atlikėjai, skambėjo padėkos žodžiai ir dainos. Gedimino prospekte tuo pat metu buvo uždegti 35 simboliniai laužai, žymintys 35-ąsias Laisvės gynėjų žygdarbio metines.
Atminimo renginiuose kalbinti žmonės sakė, kad šis minėjimas jiems – ne tik istorijos prisiminimas, bet ir dabarties įsipareigojimas saugoti laisvę.
„Laisvės kaina“ – atsakomybė kiekvienai kartai
Sausio 12-osios vakare prie Televizijos bokšto kalbėjęs Prezidentas Gitanas Nausėda priminė, jog laisvė nėra kartą ir visiems laikams duota būsena – ją reikia nuolat puoselėti ir, jei prireiktų, ginti. Pasak jo, Sausio 13-osios atminimas šiandien ypač svarbus matant, kokią kainą už laisvę moka Ukraina.
Šie Prezidento žodžiai nuskambėjo ne kaip šventinis palinkėjimas, o kaip perspėjimas: jeigu užmigsime, jeigu patys savęs nebeginsime, niekas kitas stebuklingai mūsų neišgelbės.
Minėjimai visoje Lietuvoje
Laisvės gynėjų atminimas buvo pagerbtas ir kituose miestuose. Kaune suliepsnojo 14 atminimo aukurų, vyko Lietuvos šaulių sąjungos eisena, koncertai, poezijos skaitymai. Klaipėdoje pristatyta simbolinė šviesos instaliacija – šviečiantis sodas, kuris vėliau iškeliavo Baltijos jūra kaip žinia apie Lietuvos laisvės šviesą Europai.
Šiandien, Sausio 13-osios renginiai
Sausio 13-ąją, 8 val. Laisvės gynėjų diena prasidės tradicine pilietine akcija „Pergalės šviesa“ – visoje Lietuvoje languose buvo uždegtos žvakutės už Lietuvos laisvę žuvusiųjų atminimui. Tai tylus, bet aiškus ženklas, kad Sausio 13-oji tebėra gyva šeimų ir bendruomenių atmintyje.
9 val. Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje, prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“, vyks gėlių padėjimo iškilmės.
10 val. Seimo Kovo 11-osios salėje prasidės oficialus Laisvės gynėjų dienos 35-mečio minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo iškilmės. Minėjime bus pagerbti Sausio 13-ąją žuvusieji ir visi Laisvės gynėjai, pabrėžta tautos vienybės svarba ir paprastų Lietuvos žmonių vaidmuo ginant Lietuvos valstybę.
Šių iškilmių metu bus įteikta 2025 metų Laisvės premija, kuri šiemet skirta Tomui Šernui – Medininkų žudynes išgyvenusiam Lietuvos muitinės pareigūnui, vėliau tapusiam evangelikų reformatų kunigu.
Tomas Šernas yra vienintelis Medininkų žudynes išgyvenęs pareigūnas. Jam skirta Laisvės premija – tai pagarba ne tik asmeninei ištvermei ir dvasinei stiprybei, bet ir visiems, kurie laisvę gynė tyliai, be lozungų, negailėdami savo gyvybe ir nesitraukdami net po patirtų sužeidimų.
12 val. Nepriklausomybės aikštėje vyks Valstybės vėliavos pakėlimo iškilmės, o 12.30 val. – Lietuvos kariuomenės Garbės kuopos ir orkestro žygiavimas Gedimino prospektu.
13 val. Žuvusiųjų pagerbimo iškilmės Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Visą dieną Seimo erdvėse toliau veiks parodos, švietėjiški užsiėmimai, koncertai ir kiti renginiai.






















Ne tokios Lietuvos norėjo Tauta, tapusi laisva nuo maskolių.
________________________________________________
Užvaldytoji Lietuva, 30 metų komunistus dangstančiųjų, komunistinį konclagerinį režimą sukūrusiųjų bei palaikančiųjų antikonstitucinio (nelegitimaus, neteisėto) seimo suskių landsberginių, brazauskinių, burokevičininkų grybauskinių, karbauskinių, skvernelinių, visokių liberalkomunistų bei panašių Lietuvos priešų.
2026 sausio 13, 8:12
Tauta skurdinama siekiant nužudymo, Lietuva naikinama nuo carienės jekaterinos II laikų iki dabar apart privalomojo valstybės LDK atstatymo nuo 1918 vasario 16 ir už tokius sunkius padarinius Tautai bei Lietuvai yra atsakingi visų bolševikinių partijų seimagyviai ir visi sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai.
Vadovaujantis išmintimi, gerbiant karalių Gediminą, vadovaujantis Vasario 16 signatarų valia, ruoškimės LDK Lietuvos (monarchinės) valstybės atstatymui, kad priverstinių klajonių iškankinta Tauta atsigautų, kad Lietuva taptų pavyzdingiausia valstybe pasaulyje.
1918 vasario 16, Lietuvos taryba paskelbė a_t_s_t_a_t_a_n_t_i nepriklausomą Lietuvos valstybę (LDK) ir buvo pradėtas a_t_s_t_a_t_y_m_a_s, kai 1918 liepos 11 Lietuvos Valstybės Taryba paskelbė Lietuvą konstitucine monarchija, bet 1918 lapkričio 2 Lietuvos Valstybės Taryba buvo bolševikų priversta atšaukti (LDK) a_t_s_t_a_t_y_m_ą ir pradėti (niekada istorijoje nebuvusios Lietuvos) bolševikinės respublikos kūrimą.
– Už labai sunkius padarinius Tautai bei Lietuvai, visi buvusieji bei esantieji seime yra verti tremties iš Lietuvos su pilietybės panaikinimu ir turto konfiskavimu.
– Tokios pat lemties yra verti ir visi sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai.
________________________
Lietuva – LDK tvirtovė
Oi tie imperialistiniai rusai nerimsta iki šiol. Parazitai okupantai!