Sausio 20 d., antradienį, 15 val. Seimo lankytojų centre (Gedimino pr. 60) vyks konferencija, skirta aptarti istorijos mokymą Lietuvoje. Kokios Lietuvos istorijos šiandien mokomi mūsų vaikai ir jaunuoliai?
Pilietinis sąmoningumas
Kokius istorinius pasakojimus jiems perduodame mokyklose ir kaip tai veikia jų pilietinį sąmoningumą, santykį su valstybe bei atsparumą informacinėms grėsmėms? Į šiuos ir kitus svarbius klausimus bus ieškoma atsakymų Seime vyksiančioje konferencijoje „Kokios Lietuvos istorijos mokomi mūsų moksleiviai?“.
Konferencija skirta istorijos politikos ir valstybinės istorinės savivokos temai, turinčiai tiesioginę reikšmę Lietuvos visuomenės sanglaudai ir ateičiai.
Renginyje bus aptariama, kokie istoriniai naratyvai kuriami bendrojo ugdymo sistemoje, ar jie padeda ugdyti kritiškai mąstančius, pilietiškai aktyvius ir savo valstybės istoriją suvokiančius jaunuolius. Taip pat – kokia tenka valstybės atsakomybė už nuoseklų ir sąžiningą Lietuvos istorijos pasakojimą švietimo įstaigose.
Istorijos mokymo svarba valstybės ateičiai
Konferencijos rengėjas Seimo narys Audronius Ažubalis pabrėžia istorijos mokymo svarbą valstybės ateičiai. „Lietuvos istorijos mokymas bendrojo lavinimo mokyklose yra pirmaeilis uždavinys valstybei, jei norime auginti tautiškai ir pilietiškai susipratusią jaunuomenę, kuri netolimoje ateityje perims valstybės vairą.
Savos istorijos žinojimas yra ne tik išprususio asmens požymis, bet ir galingas įrankis valstybę nuo svetimų nedraugiškų istorinių pasakojimų apginti“, – teigia A. Ažubalis.
Konferencijos metu sveikinimo žodį tars Seimo narys, TS-LKD partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Šiandien, kai gyvename informacinių karų ir istorijos manipuliacijų laikotarpiu, klausimas, kokios istorijos mokome jaunąją kartą, tampa strateginiu.
Be aiškaus istorinio stuburo neįmanoma nei pilietinė atsakomybė, nei atsparumas priešiškoms ideologijoms“, – sako L. Kasčiūnas.
Renginyje pranešimus skaitys Vilniaus licėjaus direktorius, istorijos mokytojas žinovas dr. Saulius Jurkevičius, literatūrologas dr. Darius Kuolys, Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos pirmininkas Giedrius Mackevičius.
Pranešimuose bus keliami klausimai apie kritinio mąstymo ugdymą istorijos pamokose, tiesos ir tautinės savimonės vietą mokykliniame istorijos pasakojime bei ugdymo turinio formavimo iššūkius.
Į Konferenciją yra pakviesti Seimo Švietimo ir mokslo komiteto bei Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos nariai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Nacionalinės švietimo agentūros atstovai, istorikai ir akademinės bendruomenės nariai.
Renginio antroje dalyje taip pat bus pristatyta Vilniaus miesto istorijos mokytojų metodinės tarybos 2023–2025 metų veiklos apžvalga.
Kviečiami dalyvauti visi, kuriems rūpi Lietuvos istorijos mokymas, jaunimo ugdymas ir valstybės ateitis.
A. Ažubalis: “Savo istorijos žinojimas yra galingas įrankis…valstybę nuo svetimų nedraugiškų istorinių pasakojimų apginti”. Svarbiausia čia – Vilnius. O Vilniaus miesto įkūrimas yra sietinas su staugiančio Vilko Gedimino sapne legenda, kur žynys Lizdeika išpranašavo, kad čia bus Lietuvos sostinė. Legendą praktikoje realizavo pentagrama, rasta Vilniaus Arkikatedros presbiterijos pamatuose (dr. K. N. Kitkauskas), į kurią įsipaišo Vilko pėda (kn. “Istorija pareinant į Lietuvą”, p. 22.). Mat, pagal pamato archeonuotrauką ir pentagramos padėtį buvo nustatyta, jog Vilnius buvo įkurtas 7.275 m. pr. Kr. metu. O knygos skyriuje “Kertinis dzūkų akmuo Vilniuje” (p. 28) yra parašyta, jog Vilnių įkūrė etniniai dzūkai. Išvadoj matome, kad savo istorijos žinojimas “galingas įrankis…valstybę nuo svetimų nedraugiškų istorinių pasakojimų apginti” tikrai yra neatremiamas.
Gal mokiniai?
>Manau
Kai užaugs.