2026 m. sausio 7 d. Paryžiuje įvyko vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ (Coalition of the Willing) valstybių vadovų ir atstovų susitikimas, kuriame Jungtinės Amerikos Valstijos kartu su Europos sąjungininkais pasirašė vadinamąją „Paryžiaus deklaraciją dėl Ukrainos saugumo garantijų“.
Šis susitikimas vertinamas kaip svarbus politinis žingsnis siekiant užfiksuoti Vakarų paramą Ukrainai galimo paliaubų susitarimo atveju, tačiau patys deklaracijos rengėjai pripažįsta – daugelis esminių klausimų dar lieka atviri.
Kas yra „Norinčiųjų koalicija“?
„Norinčiųjų koalicija“ – tai grupė Vakarų valstybių, pasirengusių aktyviau prisidėti prie Ukrainos saugumo užtikrinimo po galimo karo veiksmų nutraukimo su Rusija. Paryžiaus susitikime dalyvavo apie 30 valstybių atstovai, tarp jų – Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Makronas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Vokietijos kancleris Fridrichas Mercas, Europos Komisijos pirmininkė Urzula fon der Lejen, NATO generalinis sekretorius Markas Riute, taip pat JAV prezidento Donaldo Trampo specialieji pasiuntiniai Styvas Vitkofas ir Džaredas Kušneris.

Paryžiaus deklaracijos turinys: penki pagrindiniai punktai
Kaip skelbiama Eliziejaus rūmų ir tarptautinės spaudos pranešimuose, Pryžiaus deklaraciją sudaro penki pagrindiniai įsipareigojimai:
- JAV vadovaujamas paliaubų priežiūros mechanizmas. Jungtinės Valstijos deklaruoja pasirengimą vadovauti būsimo paliaubų režimo stebėsenai ir kontrolei. Numatyta sukurti specialią komisiją, kuri reaguotų į galimus pažeidimus ir nustatytų atsakomybę.
- Tolesnė karinė parama Ukrainai. Ukrainos ginkluotosios pajėgos įvardijamos kaip „pirmoji atgrasymo linija“ prieš galimą naują Rusijos agresiją. Deklaracijoje numatytas tolesnis ginkluotės tiekimas, finansinė parama, fortifikacijų statyba ir kariuomenės atkūrimas.
- Daugianacionalinių pajėgų dislokavimas po paliaubų. Numatyta, kad po karo veiksmų nutraukimo Ukrainoje galėtų būti dislokuotos daugianacionalinės pajėgos, kurios padėtų atkurti Ukrainos kariuomenę ir prisidėtų prie saugumo užtikrinimo sausumoje, jūroje ir ore. Pabrėžiama, kad šios pajėgos būtų siunčiamos tik pasibaigus aktyviems karo veiksmams.
- Teisiškai įpareigojančios saugumo garantijos. Šalys įsipareigoja ateityje suderinti teisiškai privalomus mechanizmus, kurie būtų aktyvuojami naujos Rusijos agresijos atveju. Tarp galimų priemonių minimos karinės, žvalgybinės, logistinės priemonės, diplomatiniai veiksmai ir papildomos sankcijos.
- Ilgalaikis gynybinis bendradarbiavimas. Numatyta plėtoti ilgalaikį Ukrainos ir Vakarų bendradarbiavimą: karinis rengimas, bendra ginkluotės gamyba, žvalgybos institucijų sąveika.
Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės atskiras žingsnis
Greta bendros Paryžiaus deklaracijos, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Ukraina pasirašė atskirą trišalę deklaraciją, kuria Paryžius ir Londonas pareiškė pasirengimą siųsti savo karius į Ukrainos teritoriją paliaubų atveju. Tai kol kas ryškiausias konkretaus karinio įsipareigojimo signalas iš Europos valstybių pusės.
Tuo tarpu kai kurios šalys – pavyzdžiui, Italija ir Lenkija – viešai pabrėžė, kad savo karių siųsti neketina, nors politinę ir kitokią paramą Ukrainai žada tęsti.
Atsargūs vertinimai ir neatsakyti klausimai
Nors Paryžiaus susitikimo dalyviai kalbėjo apie „istorinį žingsnį“, net ir tarptautiniai stebėtojai ragina vertinti rezultatus atsargiai. BBC korespondentai pažymi, kad daugelis deklaracijoje numatytų sprendimų dar nėra įtvirtinti konkrečiais teisiniais dokumentais, o realūs saugumo protokolai dar tik rengiami.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvirai pripažino, kad didžiausia kliūtis išlieka teritorinis klausimas, kuris kol kas nėra išspręstas. Be to, neaišku, ar ir kokiomis sąlygomis Rusija apskritai sutiktų su siūlomais paliaubų ir saugumo mechanizmais.
JAV atstovai savo ruožtu pabrėžė siekį kuo greičiau pereiti nuo saugumo protokolų prie ekonominių ir politinių susitarimų, tačiau tai taip pat rodo tam tikrą Vašingtono nuovargį dėl ilgalaikių diskusijų.
Lietuvos Prezidentas Paryžiuje: garantijos turi būti ilgalaikės, su realiais pajėgumais ir tvirtu JAV užnugariu
Paryžiaus susitikime dalyvavęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad derybos dėl Ukrainos ateities yra ne vien Ukrainos klausimas – jos tiesiogiai palies visos Europos saugumą, o ypač rytų sparno valstybes, esančias arčiausiai Rusijos. Todėl, Prezidento teigimu, Baltijos valstybių dalyvavimas rengiant sprendimus dėl taikos Ukrainoje yra ypač svarbus.
Prezidentas pabrėžė, kad pasiektą pažangą Lietuva vertina palankiai, tačiau saugumo garantijos privalo būti ilgalaikės ir paremtos pakankamais kariniais pajėgumais, turėti tvirtą JAV saugumo užnugarį, o pajėgos, kurios užtikrintų taikos palaikymo planus, turi būti patikimos ir turėti stiprią oro bei antidroninę gynybą.
Kita svarbi Prezidento žinia – konkreti Lietuvos parama: Lietuva yra įsipareigojusi ilgalaikei karinei paramai Ukrainai kasmet skirti ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP, taip pat tęsti įnašus į oro gynybos ir amunicijos iniciatyvas (įvardijant PURL, „Patriot“ ir Čekijos amunicijos iniciatyvas).

Kodėl oro ir antidroninė gynyba ypač svarbi Baltijos regionui?
Prezidento Gitano Nausėdos akcentas dėl stiprios oro ir antidroninės gynybos Ukrainoje yra tiesiogiai susijęs su Baltijos regiono saugumu. Karas Ukrainoje parodė, kad šiuolaikiniai konfliktai prasideda ne nuo tankų judėjimo, o nuo raketinių ir bepiločių smūgių, nukreiptų į infrastruktūrą, energetiką ir civilius taikinius.
Baltijos valstybės, esančios arti Rusija sienų ir neturinčios strateginės gilumos, yra ypač pažeidžiamos būtent tokio pobūdžio grėsmėms. Todėl patikima oro ir antidroninė gynyba Ukrainoje veikia kaip išorinė atgrasymo linija – ji ne tik saugo pačią Ukrainą, bet ir mažina riziką, kad agresijos modeliai, išbandyti prieš Ukraina, būtų perkelti arčiau Baltijos regionas sienų.
Politinis signalas – aiškus, bet kelias ilgas
Paryžiaus susitikimas ir pasirašyta deklaracija pirmiausia siunčia politinio solidarumo signalą: JAV dalyvavimas ir viešas palaikymas buvo vienas svarbiausių šio susitikimo aspektų.
Vis dėlto kol kas tai – ketinimų ir gairių dokumentas, o ne galutinis saugumo garantijų mechanizmas.
Ar Paryžiaus deklaracija taps realia Ukrainos saugumo sistema, priklausys nuo tolimesnių derybų, paliaubų sąlygų ir, svarbiausia, nuo realios politinės valios įsipareigojimus paversti teisiškai ir praktiškai veikiančiais sprendimais.
Kaip pabrėžia ir Lietuvos Prezidentas, svarbiausia bus ne deklaracijos formuluotės, o ilgaamžės garantijos, realūs kariniai pajėgumai ir JAV įsipareigojimų tvirtumas – tai ir lems, ar paliaubos (jei jos bus) netaps tik pertrauka prieš naują agresijos etapą.






















Klausimas: O koks tuomet Lietuvos savitarpio pagalbos sutarties su Lenkija likimas bus? Lenkija, tiesioginį sąlytį su Ukrainos siena turėdama, galėtų padėti praleidžiant mūsų karines pajėgas į Ukrainą, argi ne? Lietuvos URM turėtų, manau, šituo klausimu užsiimti nedelsiant.
Tikslus pastebėjimas. Šaunuolis. Akivaizdu, jog Lenkija viską daro, kad sutrukdyti Lietuvai sutriuškinti driskių imperiją ? Bet gal Lietuvos kariuomenė galėtų apeiti iš kito flango ? Tarkim , per Latviją ?
>Budweiser
Apeitume iš flango, tačiau kodėl pati Lenkija nenori mums padėt “sutriuškinti driskių imperiją”? Kuklinasi, gal.
Taip, laikas pagaliau užpulti Lietuvai tą branduolinę imperiją. Paskui, aišku, imtis Kinijos. Galų gale ir Amerikai parodytume kur vėžiai žiemoja.
Kaim taip kilpinėti? Paimame gudus (ką mums tas reiškia) ir tada tiesiai į bent jau Smolenską, o gal ir iki Kremliaus vartų. Smogsime tiesiai į širdį, tai baigsis ir Ukrainos žemėje tada karas.
Amerika dabar, su Trumpu, labai stipri. Net vladimirui parodė per kiek laiko reikia atlikti “specoperacija”.
„Norinčiųjų karo koalicijos“ (Coalition of the Willing) valstybių vadovų ir atstovų susitikimas, kuriame Jungtinės Amerikos Valstijos kartu su Europos sąjungininkais pasirašė vadinamąją „Paryžiaus deklaraciją dėl Ukrainos saugumo garantijų“. Aš čia pasiduodu. Nesuprantu. Rasija daug metų reikalauja nesibrauti prie Rasijos sienų, ( kaip sakė Popiežius- nelodinti NATO šunų prie Rasijos durų) o dabar NATO sutaria , jog įsikurs Ukrainoje. Bet juk tai ir buvo to konflikto esminė priežastis – sustabdyti NATO , neleisti įsibrauti į Ukrainą. Gal galit kas paakinti ? Kas vyksta ?
Tai yra tolesnio karo planas. Akivaizdu, kad neatsisakyta minties nugalėti Rusiją karo lauke lygiagrečiai smaugiant kitomis priemonėmis.
Kas kiek dar turi vidinių išteklių, kiek yra bravūros, niekas gerai nežino. Tad ir kuo galų gale baigsis viskas, nėra taip aišku. Toks dabar jovalas.
O kodėl tau taip rūpi ta rusija? Gal pensiją iš ten gauni?
Paaiškinu berazumiui – ji mūsų kaimynė, didelė, turtinga, galinga. Ir nuo to, kiek ten stabilu ir kokie reikalai, labai priklauso mūsų saugumas. O ir ekonominė gerovė, nes bendradarbiauti su šia šalimi, kuri, pabrėžiu, yra kaimynas, būtų labai naudinga. O ir teks, niekur nedingsime.
Kai kam atrodo, kad su ja reikia kariauti ir ją sunaikinti. Bet manau, kad tai beprotybė ir kelias į mūsų sunaikinimą.
>Budweiser
O, kas ruošias Ukrainą priimti į NATO? Tam reikia visų, įskaitant Turkiją ir Lenkiją, NATO šalių sutikimo. Įtampą su Lukašenka gali sumažinti Tapinas, kviesdamas Baltrusės futbolininkus varžyboms į Lietuvą. Tik tiek.
Karas baigsis tuomet, kai maskovijos imperialistai bus sugrąžinti į savo etnines žemes. Tik tai yra bėda, kad patys maskoliai nežino kur jų etninės žemės.
Tai, kad Europoj savo etninėse žemėse gyvena labai nedaug tautų – lietuviai, suomiai, baskai…
Teisingai sakai. Bet vesti “išsivadavimo, išvadavimo karus”, linkusi tik viena mišrūnų tauta ar etninė grupė – rusai. Nežinau , kaip juos pavadinti.
Savo teisę į užimtas žemes (,,kresus”) gina ir lenkai, ir ukrainiečiai ir gudai ir vokiečiai.
Pamiršai norvegus, graikus, fryzus,airius, velsiečius, samius,albanus, inuitus ,vepsus, estus.lyvius, ingrus,vodus …
Jie senesni ateiviai, bet vistiek ateiviai. Anot Deiviso, savo vietoj gyvena tik baltai ir suomiai.
Suomių tais laikas nebuvo- jie yra finų palikuonys, kaip ir estai, vepsai, ingrai, vodai, lyviai….
,,Suomiai – finų palikuonys…” Švedai ir rusai suomius vadina finais, bet patys suomiai save vadina suomiais.
“Finų kalbos” vle.lt/straipsnis/finu-kalbos/
,,Finų kalbos” – kartoju, finai yra švediškas suomių vardas.
Gali kartoti, bet, pavyzdžiui, yra germanų ( anglų, vokiečių, olandų, švedų, danų norvegų, islandų, fareriečių, fryzų ) kalbos, ir tai netrukdo anglakalbiams vadinti tik vokiečių germanais- Germans.
tai, kad anglų kalba irgi germanų kalba:)
Na matai, pagaliau perskaitei iki galo.
Pamiršot tamsta Samius….
o kaži, kaip į etnines žemes grąžinsi visą pietų ir šiaurės Amerikas, Australiją, N.Zelandiją?…
Čia kam klausimas ?
Taigi Bartui, kuris kliedi apie grąžinimus į etnines žemes. Tik, žinoma, labai pasirinktinai
Tavo rasijai negresia, nes ji nežino kur jų etninės žemės. Jau minėjau. Dar tavo putleris prasitarė, kad rasijos sienos niekur nesibaigia. Ir dar papildė, kad jų žemė ten , kur atsistojo rusiškas kerzo batas.
>Bartas
Skaičiau knygą “Zavojevanije Sibiri” (Sibiro užkariavimas) ir išeitų, kad Sibiras nebuvo rusų etninių žemių ribose. Skaičiau taip pat, kad dėl dominavimo Europos žemėse vyko kova tarp Kijevskaja ir Novgorodskaja Rusj žmonių. Todėl logiška, kad, susėdę už sta, slavai patys išsiaiškintų kas yra kas ir kur yra kur be Kinijos, Turkijos, Izraelio (tai – vakarų Azijos valstybė, žr. “World atlas”, Kingfisher London, p. 84) ir Lenkijos, kuri savo biografiją pradėjo nuo Chazarų (Khazars) anapus Kaspijos jūros, dalyvavimo Europoje šiame procese patirties (žr. “Ist. par. į Lietuvą” p. 74 Vlad. Lokietka”). Be to derėtų vertinti, kad 1.410 m. Žalgirio mūšio metu Žemėje, atsigaunant po milžiniško ugnikalnio išsiveržimo Sumatros saloje, gyveno vos 425 mln. gyventojų (Ist. par. į Lietuvą, p. 54), o dabar jų turime, – kiek milijardų? Žodžiu, gerb. Bartai, pritariu jūsų minčiai, kad karas baigsis tuomet, kai Europoje VISI išsiaiškins kur yra jų etninių žemių pradinės ribos. Dėkoju.
Vadinasi, nesibaigs niekada karas Europoje, nes nebeįmanoma išsiaiškinti, kur kieno etninės žemės.
Kokiame utopijų pasaulyje gyvenate?
Europa yra tiksinti bomba, nes čia persipynę tiek prislopintų skaudulių, pretenzijų vieni kitiems, kad sunku net įsivaizduoti, kur gali užniežėti (matyt, visur). Taika joje buvo tik tuomet, kai pačios Europos šalys neturėjo didelių kariuomenių ir gyveno pritekliaus laikais – o tai laikotarpis po II PK. Artėjant nepritekliui ir pradėjus ginkluotis, anksčiau ar vėliau susipjaus tarpusavyje. Jau vien Vokietija ir Lenkija kiek turi tarpusavio pretenzijų. O Klaipėda – vokiečiai tai pamiršo (o jų brigada kaip tik bus vietoje, kai bus galima susigrąžinti Klaipėdą)? O Lenkija dėl savo rytinių kresų? O Vengrija su aplinkinėmis šalimis, o Austrija ir t.t. ir t.t. O Balkanai – ten tai išvis parako statinė.
O dabar pažiūrėkime, kas skatina Europos (žemyninės) karinį atgimimą – anglosaksai… Mercas, Makronas – iš kur atėjo?
Nu ką, padangių kurmiai, gal paskaičiuojam ? JAV pasiįma visą Ameriką ir Grionlandą. Islandijos laukia tas pats. Kinai Tolimuosius Rytus. Rasija rusiakalbę Ukrainą. Ką pasiįma Europa ? Afriką ? Kaip senais gerais laikais….
Tai, kad Europa iš Afrikos vejama…
Tikrai taip. Tai kokios galimybės Europai išgyventi ? Gamtinių išteklių neturi, Rasijos atsikratė, perka tik iš globalistų už kosmines kainas…. pramonė ne konkurencinga…graušim ubago lazdą ? O gal tai užuomena, jog pulkit Rasiją ir ją pasiįmkit ?
Trumpo tikslas koks? Kad JAV, kaip valstybė, butų hegemonas, diktuojantis visoms kitoms. Tam reikia sustiprinti JAV, bet ir susilpninti konkurentus, nes nesusilpninus tokios persvaros nepasieksi. Konkurentus, o jie pagrindiniai du – Kinija ir Rusija, susilpninti galima įveliant juos į konfliktus. Rusiją su Europa, bet tam pirmiausia reikia, kad neliktų NATO, kad Europos karas su Rusija neįpareigotų į tą karą tiesiogiai įsitraukti JAV. Taigi, NATO dabar yra kliuvinys JAV. O ant Kinijos reikia užsiundyti Azijos šalis. O JAV reikia pardavinėti ginklus su Rusija ir Kinija kariaujantiems, degalus, maistą ir visa kita. Na, o kadangi jie neturės tam pinigų, skolinti juos, o, kadangi negalės atiduoti, tai skolas atiduos perleisdami savo žemes, išteklius ir t.t. Po viso šito JAV išeis labai gerai užsidirbusi ir sustiprėjusi, o visi kiti bus išsekinti, nusilpę.
Taigi, NATO galimas byrėjimas nėra geras ženklas ta prasme, kad tai didina Europos karo su Rusija tikimybę, nes tada į tai neįsivrlia tiesiogiai JAV.
The SHOCKING Truth Behind Appeasement of Hitler: They Lied About Munich!
youtube.com/watch?v=9sw_VX91M9o