Lapkričio 18 d. Vilniaus Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje (Trakų g. 10) vyko Tautos namų santaros pirmininko, mano bičiulio Antano Gudelio knygos „Vėlino kalnas, Vėlinas ir Vilniaus kosmogonija“ išskirtinės sutiktuvės.
Antanas Gudelis, tyrinėdamas Vilniaus mitologinius, kultūrinius ir istorinius klodus, kartu su žymiais Lietuvos mokslininkais ir kultūros tyrėjais aprašė Tauro kalno, ant kurio tuoj stovės Tautos namai, paslaptis. Nepaprastai įspūdingą, apie 300 psl. apimties monografiją lydi gili ir prasminga mitologinės, istoriografinės, kosmogoninės žinovystės ikonologija…
Šia tema autorius jau skelbė šios knygos ištraukas… (A. Gudelis. Vėlinas ir Vilniaus kosmogonija (I); A. Gudelis. Vėlinas ir Vilniaus kosmogonija (II); A. Gudelis. Vėlinas ir Vilniaus kosmogonija (III); A. Gudelis. Vėlinas ir Vilniaus kosmogonija (IV)). Jose, pasak autoriaus, pirmykštis Velino-Vėlino vardažodis krikščionybės laikotarpiu ilgainiui keitėsi į Velnią.
Dėl vėlyvo lietuviškos raštijos atsiradimo autentiškas kalno pavadinimas vargu ar galėjo būti užrašytas. Lietuvių kalba užrašytas velinas-vėlinas pasirodo tiktai XVI a. lietuviškuose religiniuose raštuose. Velino-Vėlino vardažodis, užrašytas lotyniškais rašmenimis, pasirodė XVI a. Jono Bretkūno ir Mikalojaus Daukšos religiniuose raštuose.
1884 m. Eduardas Volteris, toliau aiškina autorius (A. Gudelis. Vėlinas ir Vilniaus kosmogonija (I), (1856–1941) Vilniaus viešojoje bibliotekoje aptiko antrąjį iš dviejų egzistavusių Mikalojaus Daukšos katekizmo (DK) egzempliorių, kurį po dvejų metų perspausdino kaip Rusijos Mokslų akademijos leidinio priedą, jame pateikdamas ir Katekizme minimų lietuvių mitologinių vardų Velino, medeinos, alko ir kitų aiškinimus.
Neatmestina, kad E. Volterį sieti velnią su vėle galėjo paskatinti DK minimas velinas, kuriame akivaizdžiau matoma Velino-Vėlino kaip vėlių valdovo etimologinė sąsaja su vėle nei žodyje velnias. Šnekamojoje kalboje ir jos užrašymuose, lietuviškuose leidiniuose Velinas ir Vėlinas sutinkami iki pat XX a.
Knygos pristatymo metu aptarta ne tik Tauro kalno reikšmė Vilniaus istorijai, bet ir atskleisti su juo susiję mitai ir legendos bei su Vilniaus kultūra susiję dokumentiniai liudijimai… kūrę Vilniaus m. tapatumą.
Knygos ikonologinį turinį pristatymo šventėje padėjo perprasti kolega, prof. dr. Libertas Klimka, etnologas, mokslo istorikas, taip pat dr. prof. Nijolė Laurinkienė, baltų religijos ir mitologijos tyrinėtoja…
Turėjau progą ir aš pasveikinti mielą kolegą, „namiškį“ (taip save vadina Tautos namų santaros nariai) ir bičiulį A. Gudelį su išskirtiniu kūriniu ir palinkėti tiek jo kūriniui ilgų gyvavimo, tiek jo autoriui gyvenimo metų… Neabejoju, savo palinkėjime pastebėjau, autorius iš savo kompiuterio ištrauks dar ne vieną brandų kultūrologijos studiją.
Autorius yra Tautos namų santaros tarybos narys, Lietuvos kultūros tarybos prie Kultūros ministerijos žinovas
Puikus renginys. Ir tema labai aktuali. Nes buvo “atskleisti … su Vilniaus kultūra susiję dokumentiniai liudijimai … kūrę Vilniaus miesto tapatybę”. Norėtųsi dar, kad Tautos namų santaroje būtų aptarta ir Vilniaus miesto pagal archeologinius ir astronominius duomenis (“Istorija pareinant į Lietuvą”, p. 21 – 29, Klaipėdos universiteto leidykla/2023 m., gruodis), dokumentinė įkūrimo 7.275 m. pr. Kr. data. Dėkoju.