Lapkričio 21 d., ketvirtadienį, 9 valandą Seimo valdybos posėdyje bus nagrinėjamas Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės prašymas inicijuoti nepasitikėjimo procedūrą keliems Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovybės nariams – pirmininkei Linai Petronienei, jos pavaduotojams Maksimui Reznikovui ir Laurai Martinaitytei bei VRK narei Jolita Baušytei.
Apie tai Alkas.lt pranešė grupės koordinatorių Zigmas Vaišvila.
Anot iniciatyvinės grupės, lapkričio 13 d. VRK sprendimu buvo atsisakyta įregistruoti referendumo iniciatyvą, kuria siūloma sumažinti piliečių parašų kartelę referendumui inicijuoti iki 50 tūkstančių.
Toks piliečių skaičius, remiantis istorinėmis 1922 ir 1928 metų Konstitucijomis, laikytas pakankamu nuo pat pirmųjų Lietuvos Respublikos konstitucinių tradicijų.
Grupė teigia, kad tiek 2018 m., tiek 2023 m. VRK identiškas iniciatyvas buvo įregistravusi be kliūčių, tačiau šiemet VRK balsų dauguma nusprendė priešingai, be aiškaus teisinio ar procedūrinio pagrindimo.
Lapkričio 13-osios VRK posėdyje šią iniciatyvą pristatęs VRK darbuotojas Ramūnas Ramanauskas pateikė poziciją, prieštaraujančią ankstesniems komisijos sprendimams. Grupės atstovai pažymi, kad Ramanauskas pats dalyvavo 2023 m. posėdyje, kuriame tokia iniciatyva buvo pripažinta teisėta ir įregistruota.
Iniciatyvinė grupė pabrėžia, jog šiemet tas pats VRK darbuotojas, likus vos dienai iki posėdžio, derino susitikimo laiką su grupės koordinatoriais tarsi būtų rengiamasi iniciatyvos registravimui, tačiau pačiame posėdyje buvo pateiktas visiškai priešingas sprendimo projektas.
Didžiausią nerimą iniciatyvinė grupė išreiškė dėl VRK pirmininkės Linos Petronienės pasisakymų. Pasak jų, posėdžio metu pirmininkė klaidino dalyvius, teigdama, kad 2018 m. įregistruota iniciatyva nebuvo susijusi su 50 tūkst. parašų kartelės klausimu, nors oficiali VRK dokumentacija liudija priešingai.
2025 m. posėdyje prieš iniciatyvos registravimą balsavo visi dalyvavę VRK nariai, tuo tarpu 2023 m. tie patys komisijos nariai, tarp jų – pavaduotojai Maksimas Reznikovas ir Laura Martinaitytė bei narė Jolita Baušytė, balsavo už iniciatyvos įregistravimą. Toks kardinalus pozicijos pasikeitimas, anot grupės, rodo ne objektyvų teisinį vertinimą, o suderintą politinį sprendimą.
Papildomų klausimų kelia ir tai, kad iki lapkričio 17 d. dar nebuvo paskelbtas oficialus lapkričio 13 d. VRK posėdžio protokolas. Iniciatyvinė grupė šią aplinkybę vadina neįprasta ir keliančia skaidrumo abejonių.
Remdamasi šiomis aplinkybėmis grupė prašo Seimo valdybos inicijuoti nepasitikėjimo procedūrą visai VRK vadovybei. Ji taip pat prašo sudaryti sąlygas grupės atstovams dalyvauti posėdyje, kuriame bus sprendžiama dėl VRK vadovų įgaliojimų.
Kaip teigia Zigmas Vaišvila, apie posėdžio įtraukimą į darbotvarkę grupė sužinojo tik iš paviešinto Seimo valdybos pranešimo – oficialaus informavimo nebuvo.
Iniciatyvinės grupės teigimu, VRK sprendimų nepastovumas skirtingais metais, nepaaiškinti balsavimo motyvai ir vadovybės klaidinantys pareiškimai sudaro įspūdį, kad sprendimas dėl referendumo iniciatyvos šiemet buvo priimtas ne teisiniais, o politiniais pagrindais.
Tai, jų iniciatyvinės grupės narių nuomone, kelia grėsmę piliečių pasitikėjimui demokratinėmis procedūromis ir pačios VRK nepriklausomumu.
Kaip Seimo valdyba įvertins šį prašymą ir ar bus pradėta oficiali nepasitikėjimo procedūra VRK vadovybei – paaiškės šiandien.
Lietuvos Seimo valdybos posėdis (2025-11-21):
