Šiandien Švietimo ir mokslo komitetas priėmė protokolinį sprendimą, kuriuo rekomenduoja savivaldybėms, kuriose yra tautinių mažumų ikimokyklinių įstaigų ir mokyklų, išskyrus mokyklas, kurių rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse sutartyse su ES valstybėmis, sumanyti pokyčius, kad šiose įstaigose būtų sudaryta galimybė ugdymą rengti valstybine kalba, kartu sudarant sąlygas mokytis tautinės mažumos kalbos.
Pokyčiai mokyklose, kuriose ugdymas vykdomas rusų kalba
„Komiteto siūlymas savivaldybėms rengti pokyčius mokyklose, kuriose ugdymas vykdomas rusų kalba, yra aiškus signalas, kad esame pribrendę pokyčiui.
Lietuvos piliečių kalbinė ir pilietinė įtrauktis yra valstybės atsakomybė. Negalime apsimesti, kad nematome esamos problemos.
Mokinių pasiekimų vertinimai aiškiai rodo, jog rusakalbių mokinių lietuvių kalbos pasiekimai yra nepakankami – pavyzdžiui, praėjusių metų vertinime net apie pusė ketvirtokų nesurinko nė 5 balų iš 10 skaitymo supratimo užduotyje.

Lietuvos švietimo sistema
Lietuvos švietimo sistema neturi palikti nė vieno vaiko užribyje ir juo labiau – nekurti kalbinės atskirties, kuri vėliau lemia galimybes įsitraukti į visuomenę“, – sprendimą komentuoja Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkės pavaduotojas Liutauras Kazlavickas.
Pasak L. Kazlavicko, siekiant sklandaus pokyčio, Švietimo ir mokslo komitetas siūlo perėjimą prie ugdymo valstybine kalba rusakalbėse mokyklose įgyvendinti palaipsniui.
Reikia pradėti nuo ikimokyklinio ugdymo grupių ir pirmųjų klasių formavimo (pradiniame ugdyme), kuriose ugdymas būtų rengiamas valstybine kalba, kartu užtikrinant galimybę mokytis ir tautinės mažumos kalbos.
Mokyklų tinklo pokyčiai
Šiandieninė teisinė bazė leidžia savivaldybėms rengti mokyklų tinklo pokyčius ir savo pavaldumo mokyklose įsivesti ugdymą valstybine kalba su galimybe mokytis tautinės mažumos kalbos.
Susipažinęs su Vilniaus miesto ir Trakų rajono savivaldybių atstovų patirtimi, komitetas sutarė sudaryti darbo grupę, kuri įvertintų, ar ir kokių teisės aktų pokyčių reikia, siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie ugdymo valstybine kalba tautinių mažumų mokyklose. Išskyrus tas mokyklas, kurių rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse sutartyse su ES valstybėmis, kartu sudarant galimybes mokytis ir tautinės mažumos kalbos.






















Tai, valstybiškai privaloma, kad visose rusakalbėse mokyklose būtų organizuojamos rusakalbiams ir klasės mokytis lietuvių kalba. Dabar tokios galimybės nesudarius buvo pažeidžiama Konstitucija.
O lenkiakalbėse?
Lenkalbėse iš principo darytina tas pats, bet tai daryti trukdo pratęstas 1994 m. dvišalė valstybinio bendrumo su Lenkija sutartis. Nors sutartis prieštarauja Konstitucijai, bet kol KT to prieštaravimo nenustatė, privaloma laikytis sutarties. Jos termino pratęsimas baigiasi regis po poros metų, tačiau nė viena partija sutarties netęsimo klausimo nekelia. Štai tokia liurbystė gyvuoja Lietuvos politikoje .
Ne, lenkiakalbėse nereikia – nes būtų pažeidžiama sutartis su strateginiu partneriu. O be to negavom tokio nurodymo iš eurokomisarų.
Kad Lenkija yra Lietuvos strateginė partnerė yra niekuo nepagrįsta, kaip, kad ir tai, jog Lietuvoje yra tautinės mažumos teisine prasme. Tai viena. Antra, ir esant su Lenkija 1994 m. sutarčiai, Lietuvai kaip valstybei konstitucinė prievolė sudaryti galimybes lenkiškose mokyklose lenkakalbiams vaikams pasirinkti mokytis klasėse lietuvių kalba galioja. Valdžia tokių alternatyvių galimybių lenkakalbėse mokyklose nesudarydama šios prievolės nevykdo. Nežiūrint to, partijos tyli. Žmonėms žiniasklaida apie tokią padėtį informacijos nepateikia.
Eurokomisarai čia ne prie ko. Tie dalykai yra pačių ES šalių sprendžiami. Taigi mokymosi galimybių lietuvių kalba klasių sudarymas lenkakalbėse mokyklose kaip ir rusakalbėse yra valstybės prievolė, 1994 m. sutartis nėra tam kliūtis.
,,Eurokomisarai čia ne prie ko. Tie dalykai yra pačių ES šalių sprendžiami.” Popieriuj taip. O tikrovėj kolaborantų luomas klauso tik komisarų. Tai kraujy. O tie, kurie vadovaujasi formaliaja teise, tampa fošistais.
Visose valstybinėse mokyklose turi būtii ugdoma valstybine kalba.
Be abejonės, tai vykdyti yra valstybės konstitucinė prievolė.
Perskaičius straipsnį, įspūdis prastas.Idėja gera dėl valstybinės kalbos vaidmens stiprinimo, bet veiksmai abejotini. Kalbama tik apie rusiškas mokyklas, neliečiant lenkiškų mokyklų. Gaunasi, kad lenkiškoms mokykloms sudaromos išskirtinės sąlygos.. Man tai įdomu, už ką lenkai nusipelnė tokio išskirtinio dėmesio. . Straipsnyje pažymima, kad lenkiškos mokyklos turi išskirtines privilegijas. Straipsnyje kalbama apie tautinių mažumų ikimokyklines įstaigas bei mokyklas. Lietuva nėra užėmusi kitų tautų teritorijų, todėl ir tautinių mažumų čia nėra.Kitataučiai Lietuvoje seniai vadinami tautinėmis bendrijomis.
Lenkiškoms mokykloms išskirtines sąlygas valstybės lėšomis mokytis lenkų kalba laiduoja 1994 m. Lietuvos valstybiško bendrumo su Lenkija sutartis. Ji terminota, sutarties termino galima netęsti. Lietuva, nenurodydama jokių priežasčių, turi teisę jos termino nepratęsti, tačiau to nepadaro. Nors kad sutartis baigtųsi tereikia tik prieš metus sutarties terminui baigiantis pranešti Lenkijai, kad Lietuva jos termino nepratęsia. Terminas baigiasi po poros metų, taip pasibaigtų ir ta sutartis. Tokiu atveju sąlygų išskirtinumas lenkiškoms mokykloms baigtųsi po poros metų. Tačiau sudaryti lygiagrečias galimybes lenkiškose mokyklose mokytis lietuvių ar lenkų kalba valstybė privalo sudaryti ir esant tai sutarčiai. Beje, nors valdžia šios valstybinės prievolės nevykdo, bet partijos apie tai tyli. Tai va tokį valdžių nesirūpinimą valstybe šiuo atveju jau turime 30 metų.
Kam rusus mokyti lietuviškai, jei visos vaikiškos užklasinės mokyklos, būreliai nelietuviški – Hobiverse, Kivi Choir, švenčių renginių pavadinimai nelietuviški – Pink soup fest, kavinių pavadinimai nelietuviški, krautuvių pavadinimai nelietuviški. Ir kuo toliau, tuo gražiau.
Kuo toliau , tuo gražiau – nes mano tautiečiai labai imlūs ”naujovėms.” Taip buvo ir yra per paskutinius šimtmečius. Tiksliau po “krikštynų”.
Apie buksuojančią švietimo reformą rašė TARYBINIS MOKYTOJAS jau 1987 .Apie rusiškas mokyklas kažkas įsidrąsinęs bandė kalbėti po 1991-08-24—-po komunistų pralaimėto sąmokslo Maskvoje. Kai griovėm leninus ir kitus orkus.
Paskui buvo daug entuziazmo kurt visokias papildomas švietimo/leidybos/paskaitų įmonėles—–prielipai prie Apšvietimo ministerijos.
Griežtos kalbos dėl ne ES rusų kalbos mokyklų pasigirdo tik ryšium su 2022 metų invazija ? Ar aš klystu ?