Seimas nusprendė 2025 metų Laisvės premiją skirti Lietuvos Sąjūdžio savanoriui, Nepriklausomybės ir Laisvės puoselėtojui, vieninteliam Medininkų žudynes 1991 m. liepos 31 d. išgyvenusiam Lietuvos muitinės pareigūnui, dabar Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kunigui Tomui Šernui. Už tai numatantį Seimo nutarimą vieningai balsavo 103 Seimo nariai.
Laisvės premijų komisijos pirmininkė Rima Baškienė yra pažymėjusi, kad karo prieš Ukrainą ir agresijos nusikaltimų kontekste Laisvės premijos skyrimas buvusiam muitinės pareigūnui tampa dar reikšmingesnis ir svaresnis.
„T. Šerno veikla, susitikimai ir pilietiškumo pamokos išties įkvepia jaunimą, nes jis vienintelis liudininkas, jis pasakoja apie tai, jis motyvuoja, jis kalba savo širdimi ir savo prisiminimais“, – kalbėjo R. Baškienė. Pasak jos, dabartinių grėsmių kontekste T. Šerno asmenybė yra neįkainuojamas liudijimas, kad laisvė nėra duotybė, kad ją reikia nuolat saugoti ir ginti.
Tomas Šernas – vienintelis 1991 m. liepos 31 d. Medininkų žudynes išgyvenęs Lietuvos muitinės pareigūnas, Sąjūdžio savanoris, Lietuvos Evangelikų reformatų bažnyčios Vilniaus parapijos dvasininkas, Konsistorijos narys, Vasario 16-osios klubo garbės pirmininkas, Nepriklausomybės ir Laisvės idėjos puoselėtojas.
Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Laisvės premija kasmet teikiama nuo 2011 m.
Laisvės premija įteikiama Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją.
Medininkų žudynės: kas įvyko 1991 m. liepos 31-osios rytą?
1991 m. liepos 31 d. ankstyvą rytą Medininkų pasienio kontrolės poste įvyko viena žiauriausių ir skaudžiausių sovietų agresijos akcijų prieš atkurtą Lietuvos valstybę. Šiandien jau užaugo karta, kuri šių įvykių nebepamena, todėl būtina priminti, kuo gyvybėmis tuomet sumokėjo Lietuvos pareigūnai už šalies laisvės apsaugą.
Medininkų poste, įrengtame prie kelio Vilnius–Minskas, budėjo Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnai. Tai buvo laikini, statybininkų vagonėlius primenantys nameliai, pažymėti trispalvėmis – atkurtos valstybės ženklu. Pareigūnai dirbo be ginklų, dažnai be tinkamų ryšio priemonių, tačiau jų buvimas pasienyje rodė: Lietuva savarankiškai kontroliuoja savo sienas.
Tą lemtingą 1991 m. naktį tarp 3 ir 5 val. ryto poste pasirodė Sovietų Sąjungos specialiosios paskirties milicijos (OMON) smogikai. Į vagonėlį įsiveržę užpuolikai šaltakraujiškai sušaudė visus viduje buvusius Lietuvos pareigūnus.
Žuvo septyni savo pareigą atlikę Lietuvos Respublikos pareigūnai: Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis, Algirdas Kazlauskas, Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius ir Ričardas Rabavičius (pastarasis nuo žaizdų mirė ligoninėje rugpjūčio 2 d.).
Vienintelis išgyveno sunkiai sužeistas muitinės pareigūnas Tomas Šernas – šiandien paskelbtas Laisvės premijos laureatu.
Ši tragedija buvo ne atsitiktinumas, o kryptingas Sovietų Sąjungos represinių struktūrų bandymas sukelti chaosą, įbauginti Lietuvos visuomenę ir sustabdyti nepriklausomybės įtvirtinimą. Iš viso 1991 m. pavasarį–vasarą Vilniaus ir Rygos OMON padaliniai 18 kartų puldinėjo Lietuvos muitinių ir pasienio postus.
Po žudynių Lietuva gedėjo. 1991 m. rugpjūčio 3-iąją Sporto rūmuose įvyko iškilmingos žuvusiųjų laidotuvės, kuriose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių, užsienio diplomatų, Lietuvos vadovybė. Žuvusieji buvo palaidotos Antakalnio kapinėse šalia Sausio 13-osios žuvusiųjų.
Medininkų žudynės tapo vienu ryškiausių priminimų, kad Lietuvos valstybė savo laisvę atkūrė ir apgynė ne be aukų. Tai buvo brutali desperatiškai nykstančios Sovietų imperijos ataka, įvykdyta likus trims savaitėms iki Maskvos pučo – paskutinio bandymo išlaikyti griūvančią sistemą.
Šiandien, Laisvės premijos skyrimo kunigui Tomui Šernui proga, verta prisiminti: jis yra vienintelis Medininkų žudynių liudininkas, išlikęs gyvas tam, kad liudytų, kuo iš tiesų kainavo mūsų valstybės laisvė.
