Kiekvienas esame skaitę rašinį, kuris, nors ir parašytas be klaidų, vis tiek atrodo tarsi be gyvybės. Žodžiai tvarkingi, mintys – lyg ir aiškios, bet kažko trūksta. Tokį kūrinį galima atgaivinti – tereikia išmokti redaguoti ne tik kalbą, bet ir mintį. Čia ypač praverčia turinio redagavimas, kuris padeda žodžiams įgauti aiškumą, ritmą ir prasmę.
1. Įkvėpkite aiškumo
Pirmasis žingsnis – suprasti, ką norite pasakyti. Ar pagrindinė mintis aiški nuo pirmųjų eilučių? Ar skaitytojas gali sekti jūsų pasakojimą be painiavos?
Skaitydami savo rašinį, tikrinkite, ar kiekviena pastraipa turi vieną aiškią mintį. Jei jų kelios – padalykite. Jei sakiniai pernelyg ilgi – trumpinkite. Jei žodžių per daug – išmeskite tuos, kurie nieko neprideda.
Kuo aiškesnė mintis, tuo labiau ji gyvena.
2. Sutrumpinkite ir sustiprinkite
Negyvi rašiniai dažnai serga pertekliniu kalbėjimu. Venkite frazių, kurios tik užgožia mintį. Užuot rašę „dėl to, kad jis buvo labai piktas“, pasakykite tiesiai – „nes jis buvo piktas“. Vietoj „buvo parašytas rašinys“ – „autorius parašė rašinį“.
Kiekvienas pašalintas bereikalingas žodis – tarsi giliai įkvėptas oro gurkšnis jūsų kūriniui.
3. Įrašykite veiksmą
Skaitytojui įdomu ne tai, kas buvo padaryta, o kas daro. Todėl rašinyje stenkitės, kad veiktų žmonės, o ne dalykai.
Ne „buvo nuspręsta“, o „mes nusprendėme“. Ne „buvo pasakyta“, o „jis pasakė“.
Veiksmas suteikia ritmą, o ritmas – gyvybę. Skaitytojas ima jausti teksto pulsą.
4. Leiskite rašiniui kvėpuoti
Tekstui reikia oro. Padalykite jį į aiškias pastraipas, įveskite antraštes, sąrašus, trumpas pastraipas. Tai padeda skaitytojui ilsėtis ir neprarasti dėmesio.
Kai akis ilsisi, mintis išlieka. Kai rašinys turi kvėpavimą – jis tampa gyvas.
5. Redagavimas – ne bausmė, o kūrimas iš naujo
Redaguodami mes ne tik taisome klaidas – mes ugdome mąstymą. Tai laikas, kai žodžiai rikiuojasi į aiškią eilę, o mintis įgauna balsą. Redagavimas – tai antras kvėpavimas. Iš jo gimsta rašiniai, kurie ne tik informuoja, bet ir kalba.
Gyvas rašinys nebūtinai turi būti tobulas. Svarbiausia – kad jis kalbėtų nuoširdžiai, aiškiai ir gyvai. Tada skaitytojas ne tik skaito, bet ir klausosi.
