Spalio 15 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko bendras Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos bei Švietimo ir mokslo komiteto posėdis, kuriame diskutuota apie tvaraus lituanistinio švietimo užtikrinimą, diasporos vaidmenį stiprinant tautinę tapatybę bei baltistikos centrų ateitį.
Lituanistinis švietimas
Posėdyje pabrėžta, kad lituanistinis švietimas yra vienas svarbiausių ryšio su pasaulio lietuviais bruožų. Lituanistinės mokyklos, bendruomenės ir akademiniai centrai padeda ne tik išlaikyti lietuvių kalbą ir kultūrą, bet ir kuria patikimų žinių tinklą, stiprina Lietuvos įvaizdį užsienyje bei prisideda prie kovos su dezinformacija.
„Diaspora yra mūsų kultūros, kalbos ir vertybių atstovė pasaulyje. Šiandien, kai informacinės grėsmės tampa vis subtilesnės, būtent pasaulio lietuvių bendruomenės gali tapti patikimais Lietuvos balsais, gebančiais skleisti tikrą žinią apie mūsų šalį, jos istoriją ir dabartį,“ – pabrėžė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė.
Pasak pirmininkės, lituanistinis švietimas – tai ne tik kalbos mokymas, bet ir strateginė investicija į tautos atsparumą. „Kiekviena investicija į lietuvišką švietimą svetur yra investicija į tautos tęstinumą ir valstybės saugumą. Mūsų pareiga – užtikrinti, kad lietuvių kalbos mokymasis būtų prieinamas visiems, kurie nori išlaikyti ryšį su Lietuva.“
Diskusijos metu sutarta, kad būtina užtikrinti stabilų finansavimą neformalioms lituanistinėms mokykloms, skatinti virtualių mokyklų ir nuotolinių suaugusiųjų kalbos kursų plėtrą. Aptarta ir galimybė užsienio lituanistinėms mokykloms suteikti prieigą prie Kultūros paso programos, taip sudarant sąlygas platesniam kultūriniam ugdymui.
Posėdyje taip pat kalbėta apie baltistikos centrų padėtį užsienio universitetuose bei pabrėžta, kad šių centrų veikla yra itin svarbi Lietuvos matomumui tarptautinėje akademinėje erdvėje, tačiau po ES struktūrinių fondų paramos pabaigos jiems vis dar trūksta tvaraus valstybės finansavimo modelio.
Baltistikos centrai
„Baltistikos centrai – tai mūsų akademinės diplomatijos pamatas. Turime užtikrinti, kad jie ne tik išliktų, bet ir stiprėtų, suteikdami galimybes užsienio studentams pažinti lietuvių kalbą, istoriją ir kultūrą,“ – sakė V. Aleknavičienė.
Posėdžio pabaigoje pabrėžta, kad diasporos stiprinimas, lituanistinio švietimo plėtra ir žinių atsparumas – tarpusavyje susiję procesai, nuo kurių priklauso Lietuvos ateitis.
„Savo laiškuose Sofijai Kymantaitei Mikalojus Konstantinas Čiurlionis yra sakęs: „Aš myliu savo Tėvynę – myliu didžiai, karštai. Ir trokštu, kad ji būtų graži, kilni, šviesi, kaip muzika.
„Mums reikia eiti aukštyn, į šviesą.“ Tad tegul mūsų šiandieninis darbas būna dar vienas žingsnis link tos vizijos – link tautos, kuri niekada neišsiskiria su savo kalba, kad ir kur bebūtų“, – baigdama posėdį pabrėžė V. Aleknavičienė.
