Spalio 5 d., sekmadienį, Vilniuje įvykusioje Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ Didžiojoje Krivulėje trečiajai kadencijai Krivės pareigoms išrinkta vaidilė Inija Trinkūnienė.
Į šias garbingas pareigas taip pat buvo pasiūlyti vaidilos Gediminas Žilys ir Jonas Vaiškūnas, tačiau G. Žilys atsisakė savo kandidatūros I. Trinkūnienės naudai.
Inija Trinkūnienė šias pareigas eina nuo 2014 m., kai po vyro – pirmojo atkurtosios Romuvos Krivio Jono Trinkūno – mirties buvo vienbalsiai išrinkta bendrijos vadove. 2019 m. ji buvo perrinkta antrajam, o dabar – ir trečiajam laikotarpiui.
„Esu giliai dėkinga Romuvos bendruomenei už pasitikėjimą ir meilę, – sakė išrinktoji Krivė. – Romuva – tai ne tik religinė bendrija, tai gyvas lietuvių tautos dvasios medis, iš kurio šaknų semiamės stiprybės šiandienai. Sieksiu, kad Romuva išliktų atvira visiems, gerbiantiems Lietuvos dvasinį paveldą ir protėvių papročius. Mūsų tikslas – Lietuvos ir lietuvių tautos gyvybingumas, darnus santykis vienų su kitais, su gamta, su Dievais ir protėvių paveldu.“
Pasak I. Trinkūnienės, artimiausiais metais Romuva sieks toliau plėtoti bendruomenių tinklą Lietuvoje ir užsienyje, telkti jaunimą ir šeimas, stiprinti etninės kultūros ir prigimtinės pasaulėžiūros pagrindus, o taip pat plėsti tarptautinį bendradarbiavimą su kitų tautų prigimtinio tikėjimo bendrijomis.
„Romuva nėra uždara religinė bendrija – ji kviečia kiekvieną, ieškantį darnos su savo giminės ir tautos šaknimis“, – pabrėžė Krivė.

Inija Trinkūnienė (g. 1951 m. spalio 25 d. Kelmėje) – psichologė, sociologė, viena iš Romuvos atgaivinimo judėjimo dalyvių, apeiginės folkloro grupės „Kūlgrinda“ vadovė.
1974–2014 m. dirbo sociologe Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos ir sociologijos institute, nuo 2001 m. – Socialinių tyrimų institute, dabar vadinamame Lietuvos socialinių tyrimų centru.
Yra paskelbusi daugiau kaip 60 mokslinių straipsnių, skaitė pranešimus Lietuvoje ir užsienyje. 2004–2013 m. buvo Etninės kultūros globos tarybos ekspertė prie Seimo.
Vadovaudama Romuvai, Inija Trinkūnienė siekė ir pasiekė valstybinio Romuvos pripažinimo, kuris 2024 m. gruodžio 12 d. buvo suteiktas Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu.
Lietuvos Romuva – seniausia ir didžiausia baltų tikėjimo religinė bendrija, atgaivinusi senąsias baltų dvasines tradicijas.
Romuvos bendruomenės veikia visoje Lietuvoje ir užsienyje – nuo JAV iki Norvegijos.
Romuvos tikėjimo esmė – gyvas ryšys su Dievais ir protėviais per tėviškės gamtą ir baltišką dvasinį bei kultūrinį paveldą.
Romuvos bendrija rengia kalendorines šventes, šeimos apeigas, jaunimo stovyklas, tarptautinius etninių religijų susitikimus, dalyvauja įvairiose kultūros ir švietimo veiklose.





























Malonu, kadangi knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” 79 – 80 p. figūruoja tiek krivė Inija Trinkūnienė, tiek vaidilos Jonas Vaiškūnas, tiek ir vaidila Gediminas Žilys. Sėkmės jiems visiems dirbt ir toliau Lietuvos religinio, kartu ir kultūrinio gyvenimo labui!
Krivės arba Krivio pareiga pašventinti karalių (LDK) Lietuvos valstybės atstatymo pradžiai.
Gerbiant karalių Gediminą, vadovaujantis Vasario 16-tosios signatarų valia, ruoškimės LDK Lietuvos (monarchinės) valstybės atstatymui, kad priverstinių klajonių iškankinta Tauta atsigautų (sugrįžusi į namus) ir gyvuotų amžinai, kad Lietuva taptų pavyzdingiausia karališka valstybe pasaulyje.
1918 vasario 16, Lietuvos taryba paskelbė a_t_s_t_a_t_a_n_t_i nepriklausomą Lietuvos valstybę (LDK) ir buvo pradėtas a_t_s_t_a_t_y_m_a_s, kai 1918 liepos 11 Lietuvos Valstybės Taryba paskelbė Lietuvą konstitucine monarchija, bet 1918 lapkričio 2 Lietuvos Valstybės Taryba buvo bolševikų priversta atšaukti (LDK) a_t_s_t_a_t_y_m_ą ir pradėti (niekada istorijoje nebuvusios Lietuvos) bolševikinės respublikos kūrimą.
LDK teritorija buvo kelis kartus didesnė, negu dabartinė Lietuvos Respublikos teritorija.
Lietuvos valstybė gali būti nepriklausoma (nuo kitų valstybių žemės išteklių) tik ir tik visiškai atstatyta (iki Juodosios jūros). Pradžioje, pavyzdinis atstatymas turi prasidėti bolševikų „apkarpytose“ dabartinėse LDK Lietuvos žemėse, kurios yra klastingų sukčių užsieniečių net pasisavintos antikonstituciniu būdu.