Rugsėjo 19 d., penktadienį, 17.30 val. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55, Kaune) vyks Linos Straigytės fotografijų parodos „Trispalvė virš Čiurlionio kalnų Arktyje“ atidarymas.
18 val. Muzikos salėje vyks Edmundo Muloko ekspedicijoje filmuotos medžiagos peržiūra bei diskusija su 1990-ųjų „Žygeivių“ slidininkų ekspedicijos į Šv. Juozapo Žemę, dedikuotos 115-osioms M. K. Čiurlionio gimimo metinėms, dalyviais: Lina Straigyte, Edmundu Muloku, Romualdu Svidinsku. Pokalbį moderuos parodos kuratorius Aidas Kulbokas.
Parodoje pristatomos išskirtinės Linos Straigytės fotografijos, darytos šalčiui kaustant ne tik pirštus, bet ir fotoobjektyvo užraktus. Nuotraukų liudijimuose – įspūdingais vaizdiniais ir daugialypiais pavojais išsiskiriančios kelio atkarpos, gyvybę palaikančio ir sušildančio maisto (kurį turi preciziškai skaičiuoti) bei poilsio ritualai, dalį kelio lydėjęs grėsmingas baltasis lokys (tai smalsaujantis, tai tykantis grobio), pūgos, atlydžiai, prarajos.
Paskutiniai ekspedicijos kilometrai prieš buvusią poliarinę stotį, poilsio akimirka, ir štai – atminimo lenta ir Trispalvė įkurdinama Čiurlionio kalnyne, kurį Lietuvos žymiausio tapytojo vardu pavadino 1913 m. ekspedicijos į Arktį dalyvis dailininkas N. Pineginas, apstulbęs dėl Arkties vandenyne prieš jų laivą „Šv. Foka“ išnirusio kalno ir neseniai matyto Čiurlionio paveikslo „Ramybė“ panašumo.
Parodą papildo tuometiniame Telšių institute atlieta Čiurlionio kalnyno atminties lentos replika, žygeivių padovanota Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui iškart po ekspedicijos, taip pat žygeivių medalis, meteorologinėse stotyse surinkti antspaudai ir kiti ekspedicijos dalyvių išsaugoti rekvizitai. Į Čiurlionio kalnų aplinką lyg kelione laiku perkelia ir ekspedicijos kino operatoriaus Edmundo Muloko filmuoti kadrai.
Kol išsipildys svajonė – aplankyti Čiurlionio ledyninį kupolą atokiausioje Prano Juozapo Žemėje Arkties vandenyne, Lietuvos žygeivių grupei teko įveikti daugybę biurokratinių kliūčių tuomet beįrančioje Sovietų Sąjungoje. Kruopščiai pasirengusi žmogui sunkiai pakeliamoms sąlygoms, vienuolikos asmenų grupė: Juozas Žagelis, Romualdas Svidinskas, Audrius Peseckas, Regina Kondrotaitė, Onutė Lukošiūtė, Lina Straigytė, Edmundas Mulokas, Linas Kulakauskas, Algirdas Striūka, Arūnas Bartusevičius, Viktoras Buzas, iškeliavo 1990 m. balandį, pačiame Atgimimo įkarštyje. Slidėmis įveikę apie keturis šimtus kilometrų, įsmeigė vėliavą aukščiausioje Čiurlionio kalnyno vietoje minint menininko 115-ąsias gimimo metines.
Pasak jauniausios ekspedicijos dalyvės Linos Straigytės, ekspedicijai buvo surinkti labiausiai patyrę žiemos žygių dalyviai, visi privalėjo turėti 5-o sudėtingumo kategorijos patirtį. Su šiuo žygiu tapome 1990 m. Lietuvos žiemos žygių čempionais – tai buvo ne entuziazmas, o sportas, jokiu kitu tikslu nebūtume gavę leidimo vykti į uždarą salyną. Entuziastai tokiame žygyje būtų žuvę arba išprotėję.
Dr. Lina Straigytė – dendrologė, VDU Žemės ūkio akademijos docentė, ekspedicijos „Trispalvė Arkties vandenyne“ (1990 balandis–gegužė) bendražygė. Fotografijos mokėsi pas V. Dragūną. Ekspedicijos į Čiurlionio kalnyną fotoarchyvą (daugiau nei 500 juostelės kadrų) autorė dovanoja Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui Čiurlionio 150-ojo jubiliejaus proga.
Parodos kuratoriai: Aidas Kulbokas, Jonas Vaikšnoras (Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus)
Paroda veiks: 2025 09 19–2026 01 25
