Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vietinių kelionių mėgėjus kviečia papildyti patirčių Lietuvos regionuose rinkinį.
Patyriminiai maršrutai
Tie, kurie jau išbandė anksčiau pristatytus maršrutus „Pietinės Lietuvos kronikos: Druskininkai-Varėna-Lazdijai“ ir „Po Aukštaitijos pasaulį: Kauno rajonas-Jonava-Ukmergė“, jau gali rengti naujus patyrimus su maršrutais „Žemaitiškų istorijų rinkinys: Plungė-Telšiai-Kelmė“, „Suvalkijos monai. Kazlų Rūda-Vilkaviškis-Šakiai“ bei „Mažosios kultūros sostinės Švėkšna-Dreverna ir Šilutė“.
„Išgyvename tikrą vietinių kelionių bumą, todėl dabar tinkamiausias metas stiprinti įprotį atrasti regionus. Jie dažnai lieka didžiųjų miestų bei kurortų nuošalyje, todėl laikome pirmenybe pasitelkiant turizmą mažinti jų atskirtį, kurti glaudesnį ryšį su vietos bendruomenėmis.
Be to, rengdami keliones regionuose ne tik vasarą prisidėsime ir prie metų laikų problemos sprendimo“, – keliauti skatina ekonomikos ir naujovių viceministrė Agila Barzdienė.
Vietinio turizmo tyrimas
Pagal Vietinio turizmo tyrimą, nors tarp lietuvių pasirinkimų vyrauja įprastos kelionių kryptys, susidomėjimas mažiau žinomais regionais taip pat auga – po juos šių metų duomenimis keliavo beveik pusė (43 proc.) gyventojų.
Tai atspindi besikeičiantį keliautojų požiūrį – vis dažniau ieškoma ne tik gerai žinomų ir išbandytų vietų, bet ir autentiškų, dar neatrastų patirčių.
„Įdomu, kad 2025 m. Euronews Kelionių Tendencijų Apžvalgoje taip pat pažymima, kad šiuolaikiniai turistai vis labiau vengia gerai žinomų krypčių. Net 68 proc. Z kartos keliautojų labiau vertina vietas, kur nukeliavę gali pamatyti bei patirti ką nors naujo, nei labai žinomas vietas, apie kurias gausu žinių internete.
VšĮ „Keliauk Lietuvoje“
Tad VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ taip pat ragina visus vietos turistus atsigręžti į regionus ir aplankyti bent dalį iš 60 savivaldybių paliekant kuo mažiau „baltų dėmių“ šalies žemėlapyje“, – atkreipia dėmesį Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo žinovė Neringa Sutkaitytė.
Ji intriguoja, kad Suvalkija maršrute pristatoma kaip regionas, kur garuoja gilių kava, kropeliai ir zanavykiškas kugelis, kur „medžiojami“ fazanai ir pelėdos, kur koncertai vyksta arenoje iš šiaudų.
O parodos – taksofono būdelėje, kur keroja Stelmužės ąžuolo vaikaitis ir 650 obelų sodas, kur banguoja galimai seniausias ežeras Lietuvoje. O geras garas kyla pirtyje ant vandens, kur žygyje po miškus lydi ožkos, o nuotykiams kviečia virvių parkas.
Žemaitijoje seksite pavymui ne tik meškoms, pinčiukams ar raganoms, bet ir atrasite baltiškas piramides, lietuvišką tadžmahalą, žemaitišką Versalį, Didžiąją žemaičių sieną, trolių mišką, tundrą, jurtų kaimelį.
O įspūdžius apvainikuosite šmakalo, cibulynės, žemaičių pynės ar ledų su sūriu skoniais. Niekur kitur nesutiksite sėkmę nešančio žiogo arba nepamatysite 2 tūkstančių žirklių vienoje vietoje.
Mažosios Lietuvos maršrutas kviečia aplankyti dvi šių metų Lietuvos Mažosios kultūros sostines Dreverną bei Švėkšną, o kartu egzotiškame Pamario krašte esančią Šilutę.
Nuo legendos apie vilkų apgraužtą milžiną ir laivo formos senovinių augalų sodo iki nakvynės jachtoje Drevernoje.
Nuo kafijos degustacijos laive ir Mėmelio štrudelio skonio iki istorijomis apipintų pažintinių takų Šilutėje. Nuo virtualaus turo Švėkšnos sinagogoje iki hortenzijų rojaus ir vieno gražiausių dvaro parkų Vakarų Lietuvoje.
Maršrutai skirti 2–3 dienų kelionėms.
Nors didžioji dauguma vietinių turistų (84 proc.) po Lietuvą keliauja automobiliu, VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, bendradarbiaudama su „LTG Link“, skatina keisti įpročius, rinktis tvaresnes keliones, todėl maršrutuose skelbia ir traukinių tvarkaraščius.
Maršrutus galima rasti čia.
