Telefonas, kuris prieš porą metų veikė sklandžiai ir akimirksniu reaguodavo į kiekvieną prisilietimą, staiga pradeda strigti – tai yra patyrę daugelis. Tuomet kyla klausimas – gal gamintojai specialiai lėtina senesnius modelius, kad pirktume naujus?
Ši tema kelia aistras jau seniai. Iš tiesų yra buvę atvejų, kai įmonės specialiai lėtino savo senuosius įrenginius, bet šiais laikais tokią problemą dažniausiai sukelia kiti dalykai, rašoma telefonų taisyklos „Can’t Stop“ pranešime žiniasklaidai.
Skandalai, supurtę rinką
Didžiausias triukšmas dėl šios problemos kilo 2017 m., kai „Apple“ pagaliau prisipažino: atnaujinus „iOS“, kai kuriuose „iPhone“ modeliuose buvo specialiai sumažintas procesoriaus greitis. Oficialus paaiškinimas – taip buvo daroma siekiant pailginti įrenginių baterijos tarnavimo laiką net ir turint senstelėjusią bateriją.
Vis dėlto telefonų taisyklos „Can’t Stop“ plėtros vadovas Erikas Murinas sako, kad milijonai vartotojų įtarė, jog taip jie buvo pastūmėti pirkti naują telefoną.
Kelių šimtų milijonų baudos
„Skandalas baigėsi tuo, kad „Apple“ buvo priversta sumokėti kelių šimtų milijonų baudas keliose valstybėse ir nukentėjusiems klientams baterijas pakeisti nemokamai. Jeigu „Apple“ tai būtų dariusi tik dėl savo klientų gerovės, kažin ar viskas būtų taip pasibaigę.“
Ne ką mažesnis dėmesys teko Italijos konkurencijos institucijai, kuri 2018 m. milijonine bauda nubaudė tiek „Apple“, tiek „Samsung“ už tai, kad, atnaujinus jų programinę įrangą, senesni telefonai ėmė veikti lėčiau – taip buvo siekiama paskatinti įsigyti naują įrenginį.
Teigiama, kad taip buvo daroma su „Galaxy Note 4“ bei „iPhone 6“ serijos modeliais. Kiti „Android“ gamintojai taip pat yra sulaukę panašių priekaištų, tačiau įrodymų apie sistemingą lėtinimą nėra.
Ar tai reiškia, kad visus telefonus gamintojai specialiai lėtina?
Tyrimai rodo, kad dauguma telefonų išlieka gana greiti net ir po kelerių metų naudojimo. 2021 m. buvo ištirta 3,5 mln. „iPhone“ telefonų – testų rezultatai parodė, kad šių telefonų greitis išlieka stabilus. Panašius rezultatus rodo ir kiti šiek tiek mažesni tyrimai.
Murinas teigia, kad daug kas telefoną nusprendžia atsinaujinti dėl psichologinių priežasčių: „Gamintojai rizikas jau suprato ir savo įrenginių specialiai nebelėtina. Kartais lėtėjimo įspūdį sukuria naujos programos, kurios prasčiau veikia senesniuose telefonuose.
Kai kuriais atvejais atnaujinus programinę įrangą telefonas veikia sunkiau, tačiau taip atsitinka ne specialiai – paprastai vėliau atnaujinus dar kartą viskas susitvarko. Dažnai telefonai keičiami dėl suprastėjusio per laiką baterijos veikimo. Baterijas šiais laikais pakeisti yra itin paprasta ir pigu, bet daugelis vis tiek renkasi tiesiog pirkti naują telefoną.“
Telefonai tarnaus vis ilgiau
Nuo šių metų birželio 20 d. pagaminti telefonai turės būti dar ilgaamžiškesni, nes Europos Sąjungoje (ES) telefonams pradėti taikyti nauji reikalavimai. Jie turi atlaikyti 45 kritimus be jokios apsaugos, privalo būti apsaugoti nuo vandens ir dulkių, o baterijos turi atlaikyti 800 įkrovimo ciklų išlaikant bent 80 proc. talpą.
Taip pat įrenginiai privalo gauti operacinės sistemos naujinimus ne trumpiau kaip 5 metus nuo telefono ar planšetės išleidimo. Bent jau „Android“ telefonų naudotojai iki šiol telefonus keisdavo dažniau dėl to, kad net ir brangiausi „Android“ prietaisai būdavo atnaujinami vos 2–3 metus, tad dabar šios problemos nebeliks.
Svarbu ir tai, kad, net pasibaigus garantiniam laikotarpiui, žmonės ir įmonės galės įsigyti telefonų atsarginių detalių mažiausiai 7 metus po to, kai gaminys ES bus nebepardavinėjamas.
„Dėl šių pokyčių, vartotojai galės tiesiog atsinaujinti programinę įrangą, pasikeisti bateriją ir toliau naudotis telefonu dar daug metų. Daugeliui būtino poreikio įsigyti naują įrenginį nėra, jeigu gerai veikia senasis. Tai rodo ir telefonų pirkimo statistika – vidutinis vartotojas šį prietaisą atnaujina vis rečiau“, – komentuoja E. Murinas.
Elektronikos atliekos
Žinovas pastebi, kad 2022 m. pasaulyje susidarė apie 62 mln. tonų elektronikos atliekų, o milijardai išmestų telefonų sudaro didelę jų dalį.
Tikimasi, kad 2017–2018 m. gamintojams skirtos baudos už tyčinį telefonų lėtinimą ir naujosios ES telefonų ilgaamžiškumo taisyklės ne tik pagerins ilgalaikę vartotojų patirtį, bet ir sumažins elektroninių atliekų kiekį pasaulyje.
Net nėra klausimo, kad gamintojai tai daro.
Visdėlto yra kelių aplink šią problemą, pavyzdžiui aš turiu redmi note 9s telefoną pastaruosius 5 metus ir išmokau jam pats pasikeisti ekraną, bateriją ir visą kitą, ką reikia. Pakaitinis ekranas kainuoja 20 eu, pakaitinė baterija iki 10 eu, dalių pirkti yra.
Didesnė problema yra programinė įranga: telefonas originaliai išėjo su android 10, gamintojas atnaujino į android 11 ir vėliau android 12. Paskutinio atnaujinimo pasekoje telefonas ėmė labai lėtai veikti, strigti, baterija greičiau išsikrauti.
Visdėlto šiam, kaip ir daugeliui kitų telefonų yra lineage Os bendruomenės palaikymas. Atrakinau bootloader ir įdiegiau naujausią android 15, Lineage os distribuciją. Po įdiegimo telefonas veikia geriau nei kai buvo naujas, baterija laiko dvi dienas, viskas veikia, niekas nestringa.
Nenorite švaistyti pinigų, šiukšlinti ir pakartotinai pirkti praktiškai identiškos įrangos? Reikia mokėti šiek tiek prikišti nagus, arba turėti kas juos jums prikiš už jus 🙂 Technine prasme per pastaruosius 5 metus mažai kas pasikeitė telefonuose, tik kainos išaugo. Kas norite ilgiau išlaikyti androidinį telefoną, bet nenorite diegti custom ROM’ų: siūlau nediegti gamintojo siūlomų atnaujinimų kuo ilgiau(arba išviso!). Jeigu telefonas ima strigti: paprastas būdas, kurio dažnai gali užtekti jam atšviežinti – atstatykite gamyklinius parametrus (viskas išsitrins, bet būkite išsaugoje savo duomenis kompiuteryje, nieko neprarasite).