Rugsėjo 25–26 d. Valdovų rūmų muziejus su Lietuvos istorijos institutu ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu rengia mokslinę konferenciją „Archeologinės kelionės laiku“.
1990 metai, ką tik prasidėję Valdovų rūmų kasinėjimai. Tarp griuvėsių randama XVII a. pirma puse datuojama įspūdinga smiltainio architektūrinė detalė su Vazų dinastijos herbu ir Aukso Vilnos ordino grandine.
Vadinasi, kai Valdovų rūmai XVIII–XIX a. sandūroje buvo sugriauti, šią sunkią, kitur netinkamą detalę išmetė su visomis plytų griuvenomis į išorę.
Išties, ši puošni detalė atspindi itin svarbią Lietuvos istorijos dalį. Joje matomas Aukso Vilnos ordinas buvo vienas žinomiausių Europoje, įsteigtas 1429 m. Burgundijos hercogo Pilypo Gerojo (Philippe le Bon), o Statute buvo numatyta, kad hercogas šiuo ordinu gali apdovanoti ypač kilnius, nepriekaištingo elgesio, Bažnyčiai ir tikėjimui nusipelniusius didikus.
Iš Lietuvos ir Lenkijos valdovų Aukso Vilnos ordiną buvo gavę Žygimantas Senasis (1518 m.; su šiuo ordinu ant krūtinės jis pavaizduotas 1527 m. medalyje) ir Žygimantas Augustas (1556 m.). Žygimantas Vaza Aukso Vilnos ordino riteriu tapo 1600 metais. Jam ir jo sūnui Vladislovui Vazai (1615 m.) šį apdovanojimą suteikė Ispanijos karalius Pilypas III.
Vazos su šiuo ordinu dažnai vaizduoti portretuose ir raižiniuose. Minimas ordinas Vazų valdymo laikotarpiu buvo plačiai naudojamas Abiejų Tautų Respublikoje.
Valdovų rūmuose jis dažniausiai pastebimas herbiniuose Vazų kokliuose. Ši detalė liudija, kad rūmų interjere buvo ir iš smiltainio tašytų detalių, vaizduojančių ne tik Vazų herbą, bet ir kitus su dinastija siejamus ženklus.

Dėlionė, išspręsta po 25-erių metų
Architektai ilgai spėliojo, kokioje rūmų interjero vietoje ši detalė galėjo būti įkomponuota: sandrike (dekoratyvinis bruožas virš lango, durų arba nišos) ar virš židinio.
Vis dėlto jie grįždavo prie hipotezės, kad šios detalės turėjo būti kelios, salėse išdėstytos veidrodiniu principu ir savo puošnumu tiko šventinių salių interjerui. Deja, bet tarp Valdovų rūmų teritorijoje rastų kitų smiltainio detalių su Vazų heraldika analogiškos detalės nebuvo. Tad architektų hipotezė ilgą laiką nepasitvirtino.
Tačiau 2014 m. tyrinėjant Vilniaus senamiesčio teritoriją ir Pranciškonų gatvėje ardant XIX a. pastato pamatus, buvo rasta Valdovų rūmų architektūrinių detalių.
Archeologai aptiko daugiau nei 50 įvairiausių detalių iš konglomerato, smiltainio, iš kurių viena atrodė identiška prieš 25-erius metus rastai detalei su Vazų herbu ir Aukso Vilnos ordinu. Architektūriniai tyrimai patvirtino, kad atrastoji detalė yra analogiška jau turimai.
Architektų hipotezė, kad ji galėjo būti iš salės, įrengtos veidrodiniu principu, – įrodyta. Manoma, kad detalė tikriausiai buvo durų arba lango aprėminimo viršutinė dalis.

Archeologinių atradimų reikšmė
Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos ir architektūros tyrimų skyriaus vedėjas Gintautas Striška dalijasi, kad šios detalės, kaip heraldinės vertybės, reikšmė Valdovų rūmų muziejaus tyrimams yra itin svarbi. Patvirtina, kad XVII a. pradžioje įrengti interjerai su Vazų dinastijos ženklais išliko iki rūmų nugriovimo: „Tikėtina, kad Vazų norą įamžinti jų dinastinius simbolius reprezentacinėse rūmų salėse įgyvendino žymūs italų meistrai.
Tai pagrindžia ir išlikę rašytiniai šaltiniai, kuriuose užfiksuoti atsiskaitymai už atliktus sudėtingus akmentašybos darbus. Tokios rūšies vertybės valdovo menėse dažniausiai būdavo išskirtinės, jas sukurti užsakydavo pats valdovas.“

Jungia žymiausius Lietuvos archeologus
Ji skirta net trijų archeologų sukaktims paminėti: Habil. dr. Jono Puzino, kurį galime vadinti archeologijos pradininku Lietuvoje, habil. dr. Vytauto Urbanavičiaus – Valdovų rūmų tyrimų vadovo ir atstatymo sumanytojo, habil. dr. Adolfo Tautavičiaus – vieno iš žymiausių XX a. antros pusės Lietuvos archeologų, Vilniaus Žemutinės pilies ir Valdovų rūmų tyrėjo.
Pristatoma detalė susijusi su dviem pastarosiomis asmenybėmis. Ji buvo rasta Valdovų rūmų tyrinėjimams vadovaujant V. Urbanavičiui ir A. Tautavičiui.
Konferencijos rengėjas G. Striška užsimena, kad V. Urbanavičius itin domėjosi kinu, o apie šią detalę su Vazų herbu ir Aukso Vilnos ordinu jis sukūrė filmą „Herbas ir Ordinas“, kurioje jos istoriją pristatė kolega A. Tautavičius.
Įdomu tai, kad šiuo metu ši detalė rodoma beveik toje pačioje vietoje, kur ir rasta per archeologinius tyrimus: I maršrute.





















