V. Landsbergis. Vaiko ėmimas (video)

Vaiko, kurio vardas Deimantė Kedytė, ėmėjai, būtent ėmėjai prievarta, visiškai susipainiojo.

Situacija užfiksuota, rodyta, visi ją matė. Tad ir stiprų emocinį mamos ir dukters ryšį, tokios esą psichologų išvados. Ėmė (ar girdėjot įsakymą „imam“?), bet vaikas gynėsi, ir ėmėjų smurtą ryžtingu žodžiu (ne smurtu) sustabdė Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė.

Kalta, kad nepadėjo, nepanaudojo dar ir savo rankų, kaip tie imantys kaukėtieji. Tai laikytina jos tarnybinių pareigų nevykdymu, sako p. Edita Žiobienė.

Dabar prievartininkai pasidaliję, tačiau nė kiek nesusivokę, nepadarę jokių žmoniškų išvadų.

Vieni aiškina, neva teismas nurodęs pačiai globėjai naudoti prievartą, o jeigu ji to nedaro, tai „nevykdo Teismo sprendimo“. Patraukti, nuteisti, įkalinti? Prismaugti finansiškai? Tačiau tokio globėjai tiesiog įsakančio Kėdainių sprendimo nėra, tik aplinkinių aiškinimai. Ir nuaiškinti kolegų kaltinimai – nedorėlė, nevykdo! Ji sako kitaip, kad vykdo leisdama vaiką perimti (taip atrodė ir prezidentei), o jėgos arba apgavystės pati naudoti neprivalo. Kiti teisėjai mano, kad privalo. Atvežk, nesakydama kur, palik ir bėk.

Vykdytojus nustatė įstatymas, tiesa, nenumatęs, kad vaikas nėra antstolių išieškotinas daiktas. „Kakoj skirtum“, imkit kaip daiktą. Policija pašalins kliūtis – vartus, duris, žmones, tačiau ką daryti, jei didžiausia kliūtis yra pats vaikas? Stalininė teisėtvarka sakytų – žinoma, pašalinkite ir tą kliūtį. Jei pasakyta: šalinti kliūtis, tai reiškia visas kliūtis. Ir mergaitę.

Juk tai ji, begėdė, trukdo antstolei įvykdyti teismo sprendimą. Gal pritrenkti kalašnikovu arba artimųjų išdavyste (globėja pasakytų: aš tavęs daugiau nemyliu, eik sau iš mano namų pas tuos kaukėtus ir mamą – ar tai to reikalauja teisėjai ir antstolė?), o gal užmigdyti specpriemonėmis?

Bandymas per prievartą ištempti mergaitę iš senelių namų 2012 03 23, Klonio gatvė, Garliava (filmavo V.Narvilas):

[vaizdo įrašas  https://youtu.be/5kTrzg9kmBE nepasiekiamas]

Kažkas, užuot pasimeldęs, vis dar prašo, kad Teismas detaliau išaiškintų dėl specpriemonių.

Šalia Sprendimų yra dar ir Patvarkymai. Jei priverstinis vaiko perdavimas nebus vykdomas geranoriškai (būk gera, nerėk), tai „priverstinis perdavimas nebus stabdomas“. Čia iš naujausio antstolės Patvarkymo, kaip bus traktuojamas žmogus, dar nebrandus turėti kokią nors nuomonę. Juolab – atmintį.

Čia jau iš „ekspertų“ psichologų arba anoniminio eksperto vienaskaitoj miglotai pateikto žinojimo: 7-8 metų vaikas po trejų metų „neprisimena gyvenimo su mama“. Tuo ekspertu rėmėsi Klaipėdos teismas. Anksčiau ekspertai nustatė, kad mergaitė susivokia faktinėse aplinkybėse, „jai nenustatytas padidėjęs polinkis fantazuoti“. Tad gal vis dėlto derėjo dabar paklausti: ar prisimeni? O ypač, kad iš tikrųjų prisimena, tik ne visai gražius ir mielus dalykus mamai dalyvaujant. Deja, tiesos neieškančiam Teismui tai galėtų sutrukdyti, kaip ir viešumas – žodinis procesas.

Taip, vaikeli, tau paaiškins, kad esi imamas „bendra tvarka“. Gal kada suprasi, tik saugok protelį. Kolegija Klaipėdoje nustatė, cituoju: mama saugoma pareigūnų, tad ir tau tinkamos gyvenimo sąlygos bus užtikrintos. Užtikrins valstybė, sako kolegija. Jeigu mama atsidurtų tikrame kalėjime, tai ir ten tau valstybė užtikrins sąlygas, nes tėvų teisės yra išimtinės.

Anot pačios Laimutės Stankūnaitės, ji saugoma nuo grėsmių, susijusių su Andriaus Ūso, t. y. pedofilijos byla, apie kurią sukasi „suinteresuoti žmonės“ („Lietuvos žinios“, 2012 04 18). Galimai suinteresuoti ir vaiko ėmimu. Ir bylos tempimu, tai sekasi.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, aukščiausia pareigūnė, Seimo komitete vaizdingai aiškino apie ėmimo vykdymo procesą. (Tokia teisinė speckalba.) Vaiko teisių skyriui ir jo veiksmams vadovaus antstolė. Tam yra ar bus teisingumo ministro nustatyta tvarka. (Ką jam vargšui daryti, kai sakosi nesuprantąs, kodėl štai A.Ūsas įtariamas, o L.Stankūnaitė – ne.) Tvarka gali būti staigi, juk ir kovo 23-iąją tebuvo “pusvalandis prieš vykdymą įteikiant dokumentą” (atitinkamos tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė).

Staigiai vaikus tenka imti iš girtuoklių tėvų – aiškino p. E.Žiobienė. Kitąsyk “vaikai plėšiami nuo savo girtos mamos ir laikosi įsikibę į girtos mamos koją”. Kaip čia ką pritaikyti Neringos Venckienės ar L.Stankūnaitės asmenybėms, kodėl tokie užgaulūs palyginimai, lieka neaišku. N.Venckienė visai nedalyvavo, o močiutė nebuvo girta, tik graibstėsi už širdies. L.Stankūnaitė irgi nebuvo girta, pati tempė vaiką už kojos, tačiau be gausesnės valstybės pagalbos kliūties neįveikė.

Mėlynė po akimi kaip nežymus sveikatos sutrikdymas atsirado arba kitą dieną – klauskit kaukėtų, arba sutrikdė tą sykį senelis, kuris turėtų būti teisiamas, jei netapo marčios apšmeižtas.

Teismo medicinos ekspertai ligi šiol dar nėra jos „fanaro“ ištyrę. Greit mėnuo. Galų gale, visa tai tiria Kauno miesto apylinkės prokuratūra, kaip ir kaukėtų vyriškių piktnaudžiaujantį vaiko ėmimą kovo 23-iąją. Susikaups precedentų naujam ėmimui vertinti.

Kadaise labai labai seniai buvo socialistinių lenkų filmas apie miliciją „Atsiprašau, ar čia muša?“. To niekas nepaklaus Kauno kriminalinėje policijoje, kuri saugo L.Stankūnaitę, nors jei Deimantės senelis būtų išteisintas, viešasis interesas lieptų paklausti: iš kur garsioji mėlynė? Kas ir už ką taip baudė? Mat policijoje visaip atsitinka. Nepriklausomybei išaušus, Kauno areštinėje vienai nakčiai perduotas į reikiamą kamerą buvo sudaužytas Gintaras Petrikas.

Pretenzijų niekam neturėjo, pats iškrito iš lovos. (Galima jo paklausti ir dabar.) Tačiau parodymų didžiosios superklaninės EBSW kompanijos byloje nebedavė, tapo mikliai išplautas į užsienį. Byla sėkmingai numarinta, iš „Holdingo“ indėlininkų teisėtai pasityčiota.

Drąsius Kedys taip pat neturi pretenzijų, pats iškritęs “iš lovos” pievelėje prie Kauno marių, kai mirtinai užspringdamas daužė kumščiais savo veidą, kad liktų baisi mėlynė aplink akį.

Vieni ekspertai spėja, kad gal daužytas ir draskytas po mirties, bet kažin ar tada būna kraujosruvų. Neturi pretenzijų ir liudininkas brakonierius, kuris pasislėpęs krūmuose matė, kaip atplukdė D.Kedžio kūną, bet po to pagydytas rūsy Žiegždriuose atsiėmė parodymus. (Ar dar gyvas?) Deimantės parodymai – pavyzdžiui, kad pusseserę Orintą dėdės net surišdavo – apskritai neturi vertės, nes per maža, dar nė dešimties neturi; ekspertai teismams rekomendavo jos neklausinėti.

Tačiau Orinta vyresnė, tad kur ji? Skubiai sujungta su biologiniu tėvu ir galimai išplauta į užsienį, galėtų dabar duoti parodymus pedofilijos byloje, bet gal nė jos nereikia jaudinti. Kur ir su kuo gyvena – lyg nebe su tėvu, kurio teisės išimtinės, o šiuo atveju skausmo nėra, – žino buvusi kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė. Ji net parašė, kad abi mergaitės matosi. (N.Venckienė: R.Šalaševičiūtė meluoja. Tai ką, dar viena garbės ir orumo byla?) Lietuvoje nenuobodu, tik nežinia, kada kitas teisingumo šturmas.

Amerikiečiai iš to būtų jau padarę stiprų kriminalinės teisės tiriamąjį ir auklėjantį filmą su vaikais ir keturiais lavonais. Padaro ir apie vargšų pedofilų problemas. Vienas tokiame filme pats aiškino, kad vaiko nekaltumas ir pasitikėjimas suaugusiu draugu ypač jaudina. Tik Lietuvoje pedofilijos, ypač siekiančios kokį nors elitą, visai nėra.

Pedoverslininko Gotlibo užsakymų katalogai su adresais buvo iškart sunaikinti saugant asmenų privatumą. Vaikus ima ne iš Garliavos, o tiesiog iš vaikų namų. R. Šalaševičiūtė yra sakiusi – šimtais. Tik šimtų ieškinių nebuvo. Ir tada pradėjo eiti lavonai.

Šiaip ar taip, „situacija Garliavoje“ yra situacija Lietuvoje.

[ Vaizdo įrašas https://youtu.be/IWA-NuYhLVY jau nepasiekiamas]

Interviu su Viktoru Narvilu, kurio nufilmuotą teroro aktą prieš Mergaitę nuo 2012 m. kovo 23-os iki 27-os dienos per 4 dienas peržiūrėjo 400 000 žiūrovų. Dėka šio žmogaus mes išvydome tai, kam joks sveikas žmogus negali likti abejingas. Interviu duotas Baltijos TV laidai „Lietuvos žinių tyrimas“, kuri į eterį išeis 2012 03 27.