Šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau nei 217 tūkst. migrantų, tarp jų – ir pabėgėliai bei prieglobsčio prašytojai, kurie dėl karo, politinio nestabilumo ar persekiojimo buvo priversti palikti savo gimtąją šalį. Nors prieglobstį Lietuvoje gavę žmonės ieško galimybių kurti naują gyvenimą, jų kelias link savarankiško gyvenimo yra kupinas iššūkių. Ypač opi problema yra būsto paieška.
Prieglobsčio prašytojo integracija Lietuvoje prasideda nuo apgyvendinimo viename iš keturių valstybės įkurtų priėmimo centrų – Pabradėje, Vilniuje, Rukloje ir Girionyse. Čia pabėgėliai gyvena tiek, kiek trunka jų prieglobsčio bylos nagrinėjimas Migracijos departamente. Gavę pabėgėlio ar papildomos apsaugos statusą, jie pradeda rengtis savarankiškam gyvenimui Lietuvoje.
Priėmimo ir integracijos agentūros (toliau – Agentūra) direktorius Gediminas Pocius sako, kad pabėgėlių integracijos procesas Lietuvoje prasideda dar priėmimo centre, tačiau pereinamasis laikotarpis dažnai tampa didžiausiu išbandymu.
„Nuo leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo dienos asmuo dar gali likti Centre iki trijų mėnesių, o pažeidžiami asmenys – iki šešių mėnesių. Per šį laiką pabėgėliai turi susirasti būstą ir persikelti į pasirinktą savivaldybę. Nors šis laikotarpis labai svarbus, dažnai jis būna per trumpas dėl sudėtingos būsto paieškos ir įsidarbinimo iššūkių“, – teigia G. Pocius.
Kiekvienam – savitas planas
Pasak jo, kiekvienam leidimą gyventi Lietuvoje gavusiam pabėgėliui yra sudaromas individualus integracijos planas. Įvertinant žmogaus gebėjimus, patirtį, šeimos situaciją, numatomi tolimesni žingsniai. Pereinamasis laikotarpis apima ir įvairius mokymus bei kursus.
„Vos tik asmeniui suteikiamas prieglobstis, jis pradeda intensyvius lietuvių kalbos ir kultūros mokymus, dalyvauja sociokultūrinio įvado Lietuvoje mokymuose. Teikiamos pamokos apima temas nuo sveikatos sistemos, praktinių gyvenimo įgūdžių mokymų iki profesinės orientacijos bei darbo paieškos. Svarbi ir būsto paieška, nes tik persikėlus į pasirinktą savivaldybę prasideda antrasis integracijos etapas“, – pabrėžia Agentūros direktorius.
Būsto klausimas – opiausia problema
Pasak G. Pociaus, didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria pabėgėliai palikę priėmimo centrus, yra būsto paieška. Nuomotojai dažnai nesutinka išnuomoti būsto pabėgėliams dėl kalbos barjero, išankstinių nuostatų ar nepasitikėjimo. Ne mažiau svarbi priežastis – pinigų stygius depozitui ir nuomai pirmiesiems mėnesiams.
„Ne visi pabėgėliai dar turi nuolatinių pajamų, todėl jiems sunku įtikinti nuomotojus. Taip pat dauguma dar gerai nemoka lietuvių kalbos, o tai trukdo susirasti ir darbą, ir būstą, gauti reikiamas sveikatos ar švietimo paslaugas“, – pažymi jis.
Integracijos programos numato vienkartines įsikūrimo išmokas bei būsto nuomos dalies kompensacijas, kurios padeda padengti depozito ir pirmųjų mėnesių nuomos išlaidas. Vis dėlto dažnai vien valstybės pastangų nepakanka.
„Būstas yra vienas svarbiausių veiksnių pabėgėlių integracijoje, nes visiems žmonėms reikia vietos, kur gyventi. Be tinkamo būsto sunku pradėti naują gyvenimą, įsilieti į bendruomenę ir kurti stabilumą savo šeimai, todėl raginame Lietuvos gyventojus nelikti abejingais ir prisidėti prie sklandesnės pabėgėlių integracijos“, – sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) RISE projekto vadovas Vytautas Ežerskis.
IOM Lietuva įgyvendinamas RISE projektas siekia papildyti valstybines iniciatyvas, į integraciją įtraukiant pačią visuomenę. Siekiama suburti Lietuvos gyventojus tapti pabėgėlių rėmėjais, kurie padėtų atvykusiems susiorientuoti naujoje aplinkoje bei spręsti kylančius iššūkius. Vienas iš projekto tikslų – surasti žmonių, kurie galėtų pasiūlyti laikiną apgyvendinimą pabėgėliams, jiems suteikiant laisvą būstą ar kambarį savo namuose.
„Poreikis būstui išlieka itin didelis, trečius metus tęsiantis karui Ukrainoje, Lietuvos gyventojai mažiau noriai jį siūlo pabėgėliams. Sudėtingiausia pabėgėlių šeimų, kurios į Lietuvą atvyko su mažais vaikais, situacija, nes nuomotojai vengia tokių nuomininkų. Prie projekto galima prisidėti ir palydint migrantą iki reikiamų įstaigų, padedant užsiregistruoti vaikus į darželį, atsidaryti banko sąskaitą arba tiesiog tampant pirmuoju draugu naujoje šalyje“, – sako V. Ežerskis.
Svarbu mažinti diskriminaciją
Pasak G. Pociaus, siekiant užtikrinti sklandesnę pabėgėlių integraciją Lietuvoje, būtina tęsti pradėtus sisteminius pokyčius.
„Į integracijos procesus būtina įtraukti ne tik savivaldybes, bet ir vietines bendruomenes, darbdavius bei kitas organizacijas. Pabėgėliams reikia lengvai ir greitai prieinamų vertėjų paslaugų, ypač pirmosiomis savaitėmis tvarkant dokumentus ar bendraujant su institucijomis. Taip pat svarbu mažinti išankstinį nusistatymą prieš užsieniečius bei diskriminaciją“, – vardija Agentūros direktorius.
Socialinė atskirtis, su kuria susiduria pabėgėliai, taip pat trukdo integruotis Lietuvoje.
„Lietuvoje prieglobsčio ieškantiems pabėgėliams trūksta socialinių ryšių, sunku susirasti draugų ir sklandžiai įsilieti į vietos bendruomenę. Būtent šį poreikį turėtų padėti spręsti pabėgėlių rėmėjai, savanoriai, kurie prireikus pasiūlytų tą draugišką petį ir išklausytų. Kartais žmonėms tereikia vos kelių minučių pokalbio, kad pasijaustų geriau ir susigrąžintų motyvaciją kurti gyvenimą Lietuvoje“, – sako V. Ežerskis.
Parengta pagal Priėmimo ir integracijos agentūros pranešimą
