Prasidėjus bendrajam priėmimui į aukštąsias mokyklas, daugelis abiturientų susiduria su esminiu klausimu – kaip pasirinkti tinkamiausią karjeros kryptį?
Nors galimybių netrūksta, studijos kolegijose išsiskiria orientacija į praktinius įgūdžius ir puikiai tinka tiems, kurie siekia greitai įsilieti į darbo rinką. Tai patrauklus pasirinkimas norintiems įgyti aukštąjį išsilavinimą per trumpesnį laiką ir sėkmingai pradėti profesinę karjerą iškart po studijų.
Darbdavių ieškomi žinovai
Užimtumo tarnybos duomenimis, pernai darbdaviams sunkiausia buvo rasti mokymo, inžinerijos, sveikatos priežiūros žinovų bei paslaugų sektoriaus darbuotojų. Daugelis šių žinovų rengiami būtent kolegijose, kur studijų programos nukreiptos į praktinių įgūdžių ugdymą.
Pavyzdžiui, Lietuvos inžinerijos kolegija Kaune siūlo įvairias inžinerijos studijų programas, tarp jų – Orlaivių inžineriją. Šios programos studentai praktinius įgūdžius įgyja dirbdami su naujoviška įranga, o studijas baigę absolventai gali sėkmingai įsidarbinti aviacijos sektoriuje.
Sklandžią karjeros pradžią rodo ir 2023 m. Klaipėdos valstybinės kolegijos duomenys: po studijų įsidarbino visi Turizmo verslo programos absolventai, 93,59 proc. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio mokytojų parengimo bei 90,91 proc. Bendrosios praktikos slaugos žinovų.
Dėmesys praktinėms žinioms
Kolegijose didelis dėmesys skiriamas praktiniam pasirengimui konkrečiai profesijai – studentai reikšmingą dalį studijų laiko (dažniausiai 30–50 proc.) praleidžia praktikose, darbo aplinkose ar stažuotėse.
Pavyzdžiui, Kauno kolegijos Apskaitos programos studentai sprendžia verslo uždavinius – nuo finansinių ataskaitų sudarymo iki mokesčių apskaičiavimo. Panevėžio kolegijoje Logistikos studijų programos paskaitos derinamos su praktika įmonėse, suteikiant studentams galimybę iš arti susipažinti su darbo procesais ir rinkos poreikiais.
Universitetuose pagrindinis dėmesys skiriamas teorinėms žinioms, kritinio mąstymo lavinimui ir akademiniam pasirengimui, o praktinė dalis sudaro mažesnę studijų apimties dalį – dažniausiai apie 10 proc., priklausomai nuo programos. Dėl to kolegijos dažniau pasirenkamos tų, kurie siekia greitai įgyti profesinių gebėjimų ir pradėti darbą pasirinktoje srityje.
Profesinio bakalauro diplomas
Nors tiek kolegijos, tiek universitetai suteikia aukštąjį išsilavinimą, jų paskirtis ir studijų rengimas skiriasi. Kolegijose studijos trunka trejus metus, po kurių suteikiamas profesinio bakalauro diplomas.
Profesinio bakalauro programos nukreiptos į praktinę patirtį ir įgūdžių, tiesiogiai pritaikomų darbo rinkoje, suteikimą. Tai apima stažuotes ar praktinį mokymą, padedantį studentams įgyti konkrečių gebėjimų, kurių ieško darbdaviai. Tyrimai rodo, kad darbdaviai ypač vertina tiesioginę praktinę patirtį, o ne vien teorines žinias pradinėse pozicijose.
Praktinės patirties įgijimą padeda užtikrinti bendradarbiavimas su socialiniais partneriais. Pavyzdžiui, Utenos kolegija kuria partnerystes su įvairiomis vietos organizacijomis, tokiomis kaip Utenos socialinės globos namai, užtikrindama studentų praktikas, gebėjimų gerinimo programas bei bendrus projektus, stiprinančius Rytų Aukštaitijos regioną ir padedančius greičiau rasti darbo vietą.
Išskirtinės studijų programos, kuriančios naujoves regionuose
Kolegijos glaudžiai bendradarbiauja su regioninėmis verslo įmonėmis ir savivaldos institucijomis, kurdamos studijų programas, atitinkančias vietos darbo rinkos poreikius. Tai padeda mažinti regioninę atskirtį ir skatina jaunus žmones likti savo krašte.
Profesinio bakalauro studijų programos nuolat atnaujinamos, kad atitiktų rinkos ir darbdavių poreikius. Daugelis programų rengiamos bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, pramonės ir rinkos žinovais, užtikrinant, kad studentai įgytų svarbių ir paklausių įgūdžių.
Pavyzdžiui, Vilniaus kolegijoje galima studijuoti dronų inžineriją, Panevėžio kolegijoje – elektronikos inžineriją ir robotiką, o SMK aukštojoje mokykloje – ateities verslą ir dirbtinį protą.
Partnerystė su socialiniais partneriais taip pat padeda kuriant kokybišką, į verslo poreikius sutelktą studijų turinį, kuris studentams atveria dar daugiau galimybių. Vienas iš sėkmingų bendradarbiavimo pavyzdžių – Šiaulių kolegijos partnerystė su „Ignitis grupe“, kuri skyrė 21 tūkst. eurų paramą Automatikos ir elektros inžinerijos studijų programos studentų skatinimui.
Savo laiku, dirbant su užsienio verslininkais, stebino jų “nesupratimas” apie aukštąjį išsilavinimą. Pavyzdžiui, kalbant su dažų pastatams firmos vadovu, jis, renkantis kokybiškiausius dažus išorės dažymui, apsirengė spec. rūbais, atsistojo prieš paruoštą skirtingų paviršių stendą (medis, metalas, tinkas, skarda etc.), padėjo įvairių dažų šalia ir ištisą valandą, naudojantis įvairiais skiediklias, milteliais ar aliejais, dažė tai vieną, tai kitą, tai trečią paviršių, aiškindamas kartu tų dažymo būdų technologijas. Kai, nustebęs paklausiau, kad jis, ko gero, inžinierinį unversitetą kokį gal bus baigęs, šis nustebo: “Ne, kam man unversiteto reikia? Nesiruošiau gi, aš tapti mokslininku. Verslo reikalams užteko man kolegijos”. Tai, va, taip man buvo.