Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas Taline susitiko su Baltijos šalių žemės ūkio ministrais. Ministrai diskutavo apie Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) ir daugiametę finansinę programą. Dėmesys skirtas ir apsirūpinimo maistu bei tiekimo grandinių atsparumo užtikrinimo krizės metu klausimui.
Lietuvos pozicija BŽŪP ir daugiametės finansinės programos klausimais išlieka nepakitusi – reikalingas atskiros BŽŪP savarankiškumas, jos finansavimo lygis, išorinė konvergencija.
Lietuvos žemės ūkio ministras I. Hofmanas pabrėžė, kad BŽŪP turi išlikti atskira, būti lanksti, integruota ir tinkamai finansuojama, o ūkininkų pagamintos produkcijos kainos negali būti žemiau savikainos. Pasak jo, ambicinga BŽŪP parama išlieka itin svarbi ūkininkų pajamoms palaikyti.
Baltijos šalių ministrai, kalbėdami apie savo šalių nustatytus prioritetus, pažymėjo kad tiesioginių išmokų suvienodinimas yra prioritetas. Ministrai pritarė poreikiui kuo skubiau užtikrinti išorinės konvergencijos proceso užbaigimą. Taip pat vienareikšmiai pritarė – jei bendras BŽŪP finansavimas mažėtų, šalys nepritartų siūlymui tiesiogines išmokas kofinansuoti iš nacionalinio biudžeto lėšų.
Tiesioginių išmokų kofinansavimas, jų nuomone, dar labiau didintų atotrūkius tarp išmokų dydžių atskirose šalyse narėse, nes kai kurios finansiškai turtingesnės šalys tai galėtų daryti žymiai intensyviau, taip iškraipant konkurencingumą tarp skirtingų ES šalių ūkių. Kitas svarbus aspektas – poreikis dar labiau paprastinti reikalavimus ir mažinti administracinę naštą ūkininkams.
Baltijos šalių ministrai taip pat pristatė, kaip šalys yra pasirengusios užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą, atsparumą krizėms, nacionalinių rezervų steigimą. Visos trys šalys susiduria su panašiais iššūkiais, susijusiais ne tik su teisinio reglamentavimo įtvirtinimu, bet ir suderinant socialinių ir verslo partnerių įsitraukimą įgyvendinant maisto rezervo klausimą.
Ministrai sutiko su I. Hofmano pasiūlytomis sritimis, kuriose Baltijos šalys galėtų skatinti savo bendradarbiavimą: strateginių maisto rezervų steigimo koordinavimas, tiekimo grandinių scenarijų modeliavimas, bendri mokymai ir simuliacijos, bendros rizikų vertinimo sistemos, koordinuotas tarptautinis atstovavimas ir kt. Sutarta, kad glaudesnis bendradarbiavimas tarp Baltijos šalių padėtų efektyviau identifikuoti kylančias grėsmes bei imtis prevencinių priemonių regioniniu lygiu.
Parengta pagal ŽŪM pranešimą