Nuo seno Lietuva garsėjo eksportuojamais žemės ūkio gaminiais – nuo grūdų iki sviesto, sūrių ar bekonų. Tačiau šiais laikais gerokai išsiplėtė ne tik paklausių prekių spektras, bet ir geografija.
Dėl lietuvių sumanumo, gilių ūkininkavimo tradicijų, gana palankaus klimato ir dirvožemio lietuviški maisto gaminiai pasiekia visus gyvenamus kontinentus. Į tokias tolimas šalis, kaip Japonija ar Jungtiniai Arabų Emyratai, eksportas išaugo kone dvigubai.
O prie to prisideda ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), lietuviškiems gaminiams padedanti rasti naujas ir plėsti esamas rinkas.
Plėtra prioritetinėse rinkose
„Ministerija nuolat siekia užtikrinti, kad Lietuva pasaulyje garsėtų aukštesnės pridėtinės vertės maisto eksportu, o lietuviškiems gaminiams atsivertų naujos, perspektyviausios eksporto rinkos už ES ribų.
Taigi, įvertinant eksporto plėtros teigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai bei atsparumo geopolitiniams iššūkiams didinimui, ministerija aktyviai siekia adiversifikuoti ir didinti Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės eksportą“, – sako žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus.
Jo teigimu, ypač daug dėmesio skiriama plėtrai į prioritetines rinkas – JAV, Jungtinę Karalystę, Japoniją, Pietų Korėją, Taivaną, Persijos Įlankos ir Indijos-Ramiojo vandenyno regiono šalis.
ŽŪM skaičiuoja, kad 2023 m., palyginti su 2021-aisiais, žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Japoniją padidėjo 107,8 proc., į Jungtinę Karalystę – 22,4 proc., JAV – 16,1 proc., Jungtinius Arabų Emyratus – 89,4 proc., Vokietiją – 19,3 proc. ir Ukrainą – 47,8 proc.
„Tokio augimo priežastys yra ne tik aukšta lietuviškų gaminių kokybė, bet ir kelių metų nuoseklaus įdirbio rezultatas, stiprinant prekybinius ryšius, dalyvaujant parodose ir vykdant kitas eksporto skatinimo veiklas, siekiant pritraukti partnerių šalių vartotojų dėmesį“, – pabrėžė V. Tomkus.
Nuo Jungtinių Arabų Emyratų iki Japonijos
Šiuo metu lietuviški žemės ūkio ir maisto gaminiai eksportuojami daugiau nei į 150 pasaulio valstybių.
„ŽŪM remia eksportuojančias įmones ir jų dalyvavimą eksportą skatinančiose veiklose. Taip ne tik garsinamas Lietuvos, kaip maisto pramonės šalies, vardas, bet ir užmezgami svarbūs nauji kontaktai, kurie vėliau virsta sėkmingais verslo sandoriais.
Siekdami išlaikyti tvirtas pozicijas pasaulinėse rinkose bei plėsti investicijas, kuriame pridėtinę vertę per daugialypį dvišalių santykių vystymą“, – komentavo viceministras.
Jis džiaugėsi, kad neseniai Japonijos prekybos kompanija sudarė naują kontraktą su lietuviško alaus gamintoju. Ten pradedamas statyti Lietuviško alaus gamyklos prototipas, orientuotas į prabangių restoranų rinką. Vėliau ketinama išplėsti alaus gamyklų skaičių iki 11 visoje Azijoje.
Taip pat šiais metais pradedamas ledų eksportas į Japoniją pramoniniais kiekiais. Be to, 2023 m. pirmą kartą į Japoniją pradėtas eksportuoti stiprios mineralizacijos vanduo, kuris bus parduodamas tiek su lietuvišku prekiniu ženklu, tiek viename didžiausių prekybos centrų su privačia etikete.
Galiausiai plečiamas bendradarbiavimas su Jungtiniais Arabų Emyratais, perduodant Lietuvos gerąją praktiką nacionalinių klasterių srityje.
Remia dalyvavimą parodose ir mugėse
Pernai eksporto skatinimo veikloms ŽŪM skyrė beveik 750 tūkst. Eur paramos. Šiemet planuojama suteikti iki 800 tūkt. eurų paramos kofinansuojant eksporto skatinimo veiklas, kurias sėkmingai įgyvendina Lietuvos maisto pramonės įmonės.
Ja siekiama padėti maisto pramonės įmonėms įsitvirtinti jau atvertose eksporto rinkose skatinant aukštesnės pridėtinės vertės gaminių eksportą, atverti naujas rinkas ar nišas jų realizavimui, kurti teigiamą lietuviškų produktų įvaizdį užsienio šalyse.
Grįžtamasis eksportuotojų ryšys
„Džiaugiamės eksportuotojų grįžtamuoju ryšiu, kuris patvirtina, jog įmonės itin teigiamai vertina mūsų organizuojamas eksporto skatinimo veiklas.
„Įmonės pabrėžia, kad šios iniciatyvos suteikia realią naudą plečiant verslo ryšius, padeda efektyviau pristatyti produkciją naujose rinkose bei užmegzti ilgalaikius bendradarbiavimo kontaktus su užsienio partneriais“, – sako ŽŪM Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Antanas Venckus.
Anot jo, eksportuotojai taip pat akcentuoja galimybę geriau pažinti tarptautinius vartotojų poreikius ir užtikrinti konkurencingumą globaliame kontekste.
ŽŪM skaičiuoja, kad didžiąją dalį – 74 proc. viso žemės ūkio ir maisto eksporto 2023 m. sudarė lietuviškos kilmės gaminiai. Palyginti su 2019 m. ši eksporto dalis padidėjo beveik 42 proc.
„Daug dėmesio skiriame ne tik kuo aukštesnės pridėtinės vertės, bet ir lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimui. Didžiuojamės, kad savo šalį vis labiau garsiname lietuviškos kilmės produkcija, kuri ne tik perdirbama, bet ir užauginama Lietuvoje.
Tai suteikia galimybę išsaugoti ir kurti naujas darbo vietas žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriuose, išlaikyti efektyvią pirminę gamybą Lietuvoje“, – komentavo A. Venckus.
Jo teigimu, per pastaruosius kelerius metus su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pagalba atverta daug naujų eksporto rinkų svarbiausiems žemės ūkio ir maisto pramonės eksporto produktams.
Į JAV išplėstas mėsos ir mėsos produktų gamybos kategorijų sąrašas, atverta rinka kiaušinių produktų eksportui, dirbama dėl vartojimui skirtų kviečių eksporto leidimų.
Į Japoniją eksportuojamiems jautukams nebegalios amžiaus riba, taip pat atverta rinka jautienos subproduktams, o Taivano – grūdams, kiaušiniams, pieno ir žuvies produktams, jautienai ir jos produktams, taip pat šiuo metu vykdomos procedūros dėl skystų kiaušinių ir paukštienos eksporto.
Į Pietų Korėją galima eksportuoti pieno produktus, paukštieną, pradėtos leidimų gavimo procedūros dėl vištienos ir kiaušinių produktų.
Taip pat suderinti veterinarijos sertifikatai kiaušinių produktų eksportui į PAR, paukštienai ir mėsos gaminiams į Sakartvelą, paukštienai ir mėsos pusgaminiams į Albaniją, sudėtiniams produktams į Bosniją ir Hercegoviną.
