Visai neseniai visuomenei buvo paskelbta, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) reaguodama į nevyriausybinės organizacijos „Tušti narvai“ raginimus naikinti paršelių kastravimo be nuskausminamųjų praktiką, atviravo mananti, kad organizacija „Tušti narvai“, reikalaudama uždrausti paršelių kastraciją be nuskausminamųjų, mėgina daryti spaudimą VMVT.
Tačiau informacija, kad pati VMVT vadovybė taiko pastovų spaudimą savo darbuotojams, į viešumą patenka labai retai.
Po nevyriausybinės organizacijos „Tušti narvai“ raginimų naikinti paršelių kastravimo be nuskausminamųjų praktiką VMVT darbuotojai iš šios nevyriausybinės organizacijos gavo elektroninius laiškus, kuriuose nevyriausybinė organizacija išsamiai paaiškino, kodėl imasi šios akcijos ir mandagiai prašė palaikyti iniciatyvą VMVT darbuotojus-veterinarijos specialistus.
Kitą dieną po šio prašymo gavimo VMVT viešųjų ryšių skyriaus darbuotoja, VMVT vadovaujančių asmenų nurodymu, kreipėsi į VMVT darbuotojus, primygtinai reikalaudama, nereaguoti į gautą laišką ir rodyti tinkamą pavyzdį, viešai nereiškiant savo nuomonės, tokiu savo veiksmu parodydama, kad šioje valstybinėje įstaigoje darbuotojas-Lietuvos Respublikos pilietis nebeturi teisės turėti savo įsitikinimų ir laisvai juos reikšti.
Savo darbo pradžioje VMVT vadovė žadėjo atkurti gerą įstaigos reputaciją, užtikrinti darbuotojų teises ir užtikrino, kad svarbiausia šios tarnybos darbuotojų dalis yra specialistai-veterinarijos gydytojai.
Deja, po pertvarkos valstybinė įstaiga tapo panaši į uždarąją akcinę bendrovę, kurioje specialistai, įdėję daug darbo ir pastangų, yra nevertinami, jų motyvacija dirbti išnyko, o gabiais darbuotojais bandoma atsikratyti.
Vienas iš pavyzdžių yra Skubios veiklos skyriaus panaikinimas. Skyriuje dirbę, daugiau kaip 20 metų darbo stažą turintys veterinarijos gydytojai, turintys ilgametę darbo patirtį tokiose srityse, kaip užkrečiamos gyvūnų ligos, laukinių gyvūnų oralinės pasiutligės vakcinacijos proceso priežiūra, VMVT vadovaujančių asmenų buvo ignoruojami.
Nors atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją Europoje, kai Vokietijoje nustatyta snukio ir nagų liga, Lenkijoje – mėlynojo liežuvio liga, o Lietuvoje Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne yra aptiktas pavojingas paukščių gripo virusas, VMVT vadovybė turėtų sutelkti didžiausią dėmesį į užkrečiamųjų ligų prevenciją ir stiprinti šios srities specialistų grandį. Tačiau buvo pasielgta priešingai.
Po minimo skyriaus pačių darbuotojų inicijuoto pasitarimo, kuriame buvo pristatytas projektas, kaip būtų siekiama suvaldyti epidemiologinę situaciją, visos skyriaus darbuotojų-veterinarijos gydytojų pastangos vadovybės buvo sumenkintos, pasitarime vyravo įtampa, o iš VMVT vadovaujančių asmenų pusės darbuotojai pajuto psichologinio spaudimo ir galimo psichologinio smurto apraiškos.
Po to šio posėdžio Skubios veiklos skyriaus vedėjui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos docentui, kuris yra tik šeštas lietuvis istorijoje, tapęs Švedijos Karališkos žemės ūkio ir miškų akademijos tarptautiniu nariu, vykdant įstaigos pertvarką nebuvo pateiktas deramas darbo pasiūlymas todėl, todėl jis valstybinę tarnybą paliko.
Nenuostabu, kad dabar VMVT vadovybė, per savo aroganciją praradusi puikius specialistus, uždraudžia Ramygaloje ilgametį Gražiausios ožkos konkursą ir dekoratyvinių ar ūkinių paukščių parodas, motyvuodama užkrečiamų ligų plitimo grėsme, nors tikroji priežastis yra specialistų-veterinarijos gydytojų trūkumas dėl kurio VMVT nebesugeba užtikrinti veterinarinės priežiūros tokių renginių metu.
VMVT sudėtis, kurią galime pamatyti VMVT internetiniame puslapyje skiltyje „Kontaktai”, parodo, kad veterinarijos gydytojai šioje įstaigoje nelabai reikalingi. Atsivertus Turto valdymo skyrių, matome, kad vien tik jame jau dirba 43 darbuotojai, dar yra Informacinių technologijų skyrius, Konsultavimo ir dokumentų valdymo skyrius, Strategijos ir finansų, Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyrių, Teisėkūros ir teisės taikymo skyrių, papildomai įkurtas Vidaus tyrimų skyrius, kuriame, taip pat, nėra nei vieno specialisto-veterinarijos gydytojo, bei begalė kitų skyrių, kurie VMVT vadovaujančių asmenų nurodymu, vykdo prievartos-kontrolės funkcijas, bet neturi nieko bendro su veterinarine priežiūra.
Darbuotojų anoniminės apklausos rezultatai, kuriuos pristatė Vidaus reikalų ministerija, aiškiai parodė, kad VMVT juda netinkama kryptimi. Darbuotojų vertinimas vyksta neaiškiais principais – vieniems, galimai vadovybei palankiems asmenims, išmokami pastovūs priedai, premijos, vadinamasis „tryliktasis atlyginimas“, o kitų, sąžiningai dirbančių darbuotojų darbo rezultatų vadovybė nepastebi.
Nors VMVT vadovė savo darbo pradžioje tikino, kad tarnyboje niekada nebuvo didelės darbuotojų kaitos ir kad ras galimybių pritraukti į tarnybą naujų specialistų-veterinarijos gydytojų, deja, buvo nueita kitu keliu ir įsteigti skyriai, kuriuose nedirba nei vienas specialistas-veterinarijos gydytojas, o ilgamečiai, kompetentingi, savo srities specialistai-veterinarijos gydytojai buvo atleisti arba patys paliko įstaigą dėl tarnybos vadovybės atsainaus požiūrio į juos ir neteisingos darbo užmokesčio politikos.
Todėl savaime kyla abejonės ar tiktai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dar turi kažką bendro su veterinarija.
Iki kokio lėšų taškymo nusivažiavo lietuvos institucijos.
Vito Vasiliausko reformos vaisiai, kai buvo įgyvendintas Biudžetinių ir savivaldybių darbuotojų darbo užmokesčio įstatymas, leidęs vadovui laisvai skirstyti darbo užmokesčio fondo lėšas. Vietoj to, kad paskatintų darbuotojų motyvaciją įvyko priešingai – vadovai susididino sau atlyginimus ir paskatino nereikalingų biurokratinių etatų vadovų giminaičiams, draugams ir bendrapartiečiams augimą.
Vito Vasiliausko reformos vaisiai, kai buvo įgyvendintas Biudžetinių ir savivaldybių darbuotojų darbo užmokesčio įstatymas, leidęs vadovui laisvai skirstyti darbo užmokesčio fondo lėšas. Vietoj to, kad paskatintų darbuotojų motyvaciją įvyko priešingai – vadovai susididino sau atlyginimus ir paskatino nereikalingų biurokratinių etatų vadovų giminaičiams, draugams ir bendrapartiečiams augimą.
Valstybėse tarnybos įstatymo pakeitimai, įgalino vadovo ,kaip asmens galias su daugiau kaip 50% padidėjusiu darbo užmokesčiu ( kas sudaro ne mažiau, kaip 5000e į rankas ) Nors teigiama, kad vadovui yra skirta asmeninė atsakomybe už įstaigos veikla, deja pagal VTĮ pirmas vadovo veiklos vertinimas, vyksta tik po DVIEJŲ darbo metų. Apie kokia atsakomybe galima šnekėti? visuomenės pasitikėjimas valstybinė tarnyba mažėja nuolat.