Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) visame pasaulyje jau daugelį metų išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių. Šią liūdną statistiką neretai lemia šiuolaikinis gyvenimo tempas, pervargimas, nesubalansuota mityba, judėjimo stoka, kokybiško poilsio trūkumas, žalingi įpročiai. Lietuvoje padėtis ypač neraminanti – pagal sergamumą infarktu ar insultu mūsų šalis Europoje tvirtai pirmauja.
Dažniausiai kaltas gyvenimo būdas
Šeimos gydytojas Paulius Jacevičius atskleidžia, kad širdies ir kraujagyslių ligas lemia tiek kontroliuojami, tiek nekontroliuojami rizikos veiksniai. Prie kontroliuojamų rizikos veiksnių priskiriamas nesveikas gyvenimo būdas: fizinio aktyvumo trūkumas, netinkama mityba, kurioje vyrauja sotieji riebalai ir greitieji angliavandeniai, nutukimas, rūkymas, alkoholio vartojimas, stresas ir pan. Įtaką daro ir lėtinės ligos – cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, kurios, jei nekontroliuojamos, pagreitina ŠKL vystymąsi.
„Rūkymas, alkoholis, nekontroliuojama arterinė hipertenzija ar padidėjęs cholesterolio kiekis ilgainiui žaloja kraujagysles, skatina aterosklerozės vystymąsi ir gali baigtis rimtomis komplikacijomis – infarktu ar insultu. Nors šios ligos dažnai išvengiamos laiku taikant prevenciją, realybėje žmonės į gydytojus dažniausiai kreipiasi tik pajutę vėlyvus požymius“, – sako šeimos gydytojas.
Tarp nekontroliuojamų veiksnių gydytojas išskiria paveldimumą, lytį, mat ŠKL dažnesnės tarp vyrų.
Stengiamasi apsisaugoti
Kaip teigia „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų vystymo vadovė Simona Dervinienė, bendrovės duomenys rodo, kad net 85 proc. bendrovės klientų sudarydami investicinio ar rizikinio gyvybės draudimo sutartis pasirenka kritinių ligų apsaugą, o širdies ir kraujagyslių ligos – viena dažniausių priežasčių. Pasak jos, dažniausiai kreipiamasi dėl tokių ligų kaip miokardo infarktas, insultas ar sunki arterinė hipertenzija.
„Šios ligos lemia ne tik ilgalaikį nedarbingumą, bet ir reikšmingas finansines pasekmes, todėl vis dažniau klientai ieško sprendimų, kaip apsisaugoti finansiškai – ypač atsižvelgiant į tai, kad širdies ligos vis dažniau nustatomos ir darbingo amžiaus žmonėms. Tik kryptingas ir atsakingas požiūris į sveikatą gali padėti pristabdyti ligos eigą ir išsaugoti gyvenimo kokybę“, – teigia S. Dervinienė.
Ji priduria, jog vien per pastaruosius penkerius metus už kritines širdies ir kraujagyslių ligas suteikiama vidutinė išmoka siekė beveik 5000 eurų.
Smarkiai keičia gyvenimo ritmą
Gydytojas P. Jacevičius pabrėžia, kad ŠKL gali labai stipriai apsunkinti kasdienį gyvenimą ir sumažinti darbingumą, o sunkesniais atvejais prireikia artimųjų pagalbos. Širdies ritmo sutrikimai gali sukelti silpnumo priepuolius ar net sąmonės netekimą, o širdies nepakankamumas pasireiškia dusuliu net ir atliekant įprastus buities darbus.
„Štai insultas gali baigtis paralyžiumi, o dėl pažengusių kraujagyslių pažeidimų kai kuriems ligoniams tenka susidurti su galūnių amputacijomis. Visa tai smarkiai riboja savarankiškumą ir nepriklausomybę“, – įvardija jis.
Būklę svarbu nuolat stebėti
Anot šeimos gydytojo, deja, pasitaiko atvejų, kai žmonės patys keičia vaistų dozes ar net nutraukia gydymą, manydami, kad jaučiasi gerai. Tokie sprendimai dažnai lemia ligos progresavimą ir apsunkina tolesnį gydymą. Todėl būtina laikytis gydytojo nurodymų ir reguliariai tikrintis sveikatą.
„Labai svarbu, kad žmonės suprastų: jei nejaučia simptomų, tai dar nereiškia, kad liga nebeprogresuoja. Gydymo režimo laikymasis yra būtinas. Negana to, be medikamentinio gydymo ne mažiau svarbios ir kasdienės prevencinės priemonės. Patekus į rizikos grupę būtina imtis aktyvių veiksmų – reguliariai lankytis pas šeimos gydytoją, sekti kraujospūdį, dalyvauti prevencinėse programose, skirti dėmesio organizmo stiprinimui, reabilitacijoms“, – teigia P. Jacevičius.
Jis priduria, kad jei ŠKL rizikų turintys ar šiomis ligomis jau sergantys asmenys daugiau kreiptų dėmesį į gyvenimo būdo korekcijas ir visokeriopą rūpinimąsi savimi, įskaitant prevencijų taikymą, mirčių nuo šių ligų rodikliai būtų gerokai mažesni.
Parengta pagal PZU pranešimą