Lunatizmas – tai miego sutrikimas, kuris daugeliui vis dar kelia šypseną ar pašaipą, tačiau iš tikrųjų tai gana rimta būklė, galinti turėti pavojingų pasekmių. Būdinga tai, kad lunatikavimas dažniausiai pasireiškia vaikams, bet neretai tęsiasi ir suaugusiame amžiuje. Pasiaiškinkime, kas vyksta lunatizmo metu, kokios jo priežastys ir kada būtina kreiptis į specialistus.
Kas yra lunatizmas?
Lunatizmas, arba somnabulizmas, – tai būsena, kai žmogus gilaus miego metu nesąmoningai atlieka įvairius veiksmus: vaikšto, kalba, persirengia, kartais net ruošia maistą. Tokio elgesio metu sąmonės lygis būna labai žemas, todėl prabudęs žmogus dažniausiai nieko neatsimena.
Šis reiškinys dažnai prasideda vaikystėje, ypač tarp 8–12 metų vaikų, ir paprastai išnyksta paauglystėje. Tačiau jei lunatikavimas tęsiasi suaugus, reikėtų išsiaiškinti galimas priežastis, tarp kurių – ne tik neurologiniai ar hormoniniai sutrikimai, bet ir tam tikros psichikos sveikatos problemos.
Pagrindinės lunatizmo priežastys
Lunatizmą gali sukelti daugybė veiksnių:
– miego trūkumas ar netaisyklingas režimas,
– stresas, karščiavimas,
– alkoholio ar kai kurių vaistų vartojimas,
– migrena, padidėjusi skydliaukės veikla,
– miego apnėja.
Taip pat lunatizmas gali būti susijęs su depresija, panikos sutrikimu, potrauminiu streso sindromu ar obsesiniu kompulsiniu sutrikimu. Paveldimumas taip pat vaidina svarbų vaidmenį – jei vienas iš tėvų vaikystėje lunatikavo, jų vaikui rizika išauga iki 30 proc.
Kas vyksta smegenyse lunatikavimo metu?
Miegas susideda iš kelių fazių: budrumo, lėtojo (gilaus) miego ir paradoksinio (REM) miego. Lunatizmas pasireiškia būtent lėtojo miego fazėje, kai dėl sutrikusios miego fazių kaitos smegenyse suaktyvėja motoriniai centrai. Tai reiškia, kad žmogus gali judėti, kalbėti ar net atlikti sudėtingus veiksmus, nors vis dar yra miego būsenoje.
Lunatikavimas dažniausiai trunka nuo kelių minučių iki keliolikos, paprastai prasideda 1–2 val. po užmigimo.
Kada reikalinga pagalba ir psichiatrijos įsikišimas?
Jeigu lunatizmas sukelia pavojų – pavyzdžiui, žmogus atsiduria pavojingose situacijose, išeina iš namų ar elgiasi agresyviai – būtina kreiptis į gydytojus. Pirmiausia rekomenduojama konsultuotis su šeimos gydytoju arba neurologu, o esant įtarimui dėl emocinių ar psichikos sveikatos sutrikimų – pas psichiatrą.
Ar lunatikas gali pakenkti sau ar kitiems?
Nors dažniausiai lunatizmas būna nekenksmingas, pasitaiko atvejų, kai lunatikas patiria traumų ar susižaloja – ypač jei gyvena aplinkoje, kurioje yra laiptų, aštrių daiktų ar atviri langai.
Taip pat retais atvejais pasitaiko netinkamas seksualinis elgesys arba agresyvumas, ypač vyrų tarpe. Tokiais atvejais būtina diferencijuoti lunatizmą nuo kitų būklių, pavyzdžiui, naktinės epilepsijos, ir gali būti reikalinga teismo psichiatrijos ekspertizė.
Ką daryti, jei šeimoje yra lunatikas?
Anksčiau buvo manoma, kad nereikėtų artintis prie lunatiko, tačiau šiandien žinoma, kad saugiau yra žmogų švelniai palydėti atgal į lovą.
Staigus pažadinimas gali sukelti sumišimą ar net agresiją, todėl geriausia taktika – vadinamasis „išankstinis pažadinimas“: lunatikas pažadinamas likus 10–15 minučių iki įprasto epizodo.
Miego higiena ir gydymas
Daugeliu atvejų vaikams lunatizmas nereikalauja gydymo, jei nėra pavojingas. Tačiau būtina užtikrinti gerą miego higieną – riboti ekranų naudojimą prieš miegą, vengti aktyvių žaidimų, kambario temperatūrą palaikyti tinkamą, pravėdinti patalpą.
Suaugusiems, jei epizodai kartojasi, būtina ieškoti priežasties – hormoninių, neurologinių ar psichikos sveikatos problemų. Kartais taikoma hipnozė, o sudėtingesniais atvejais gali būti skiriami miegą gerinantys vaistai.
Saugumo priemonės lunatikams
Svarbu pasirūpinti lunatikuojančio asmens saugumu:
– pašalinti aštrius, dūžtančius daiktus,
– užrakinti langus ir duris,
– vaikams: naudoti apsaugines tvoreles prie laiptų,
– vaikams: vengti dviaukščių lovų.
Lunatizmas – tai ne tik juokingas vaikščiojimas per miegus, bet ir rimtas signalas, kad žmogaus miegas yra sutrikęs. Tinkamai reaguojant ir prireikus pasitelkiant psichiatrijos ar psichoterapijos specialistus, šį sutrikimą galima valdyti, o dažnai ir visiškai įveikti.
