Birželio 13 d. asociacija LATGA pakvietė vilniečius ir miesto svečius į renginį „LATGA Autorių namai: Kultūros naktis 2025“.
Iki 2 val. nakties trukusio renginio sostinės Vingrių skvere metu asociacija šventė savo 35-ąjį gimtadienį, čia surengtos ir visuomenei atviros LATGA žinomiausių autorių apdovanojimų „Ad Astra 2025“ iškilmės, kurių metu įteikta 13 garbės ženklų „Ad Astra“ 5 meno sričių (muzikos, literatūros, vaizdinių menų, teatro ir kino) autoriams.
Ištvermės reikalaujantys meno pasirodymai, įtraukiantys kūrybiniai užsiėmimai, fotografijos, piešimo, animacijos studijos, virtualios tikrovės ir trumpųjų filmų peržiūros, eilių skaitymai, žinomų grupių pasirodymai, žinomiausių autorių apdovanojimai – visa tai tilpo išskirtinėje daugiaaukštėje 35-ąjį gimtadienį šventusios asociacijos LATGA Autorių namų scenoje-name.
Išrinko žinomiausius
Žinomiausių autorių apdovanojimus LATGA rengia kas penkerius metus, kai švenčia „apvalesnius“ gimtadienius. Pastarąjį kartą apdovanojimai vyko 2020 m. „Litexpo“. Būtent tais metais buvo sugalvota autoriams įteikti visas LATGA meno sritis simbolizuojantį garbės ženklą „AD Astra“, o jį sukūrė žinomas juvelyras Sigitas Virpilaitis.
Laimėtojai buvo atrinkti remiantis LATGA surinktais duomenimis apie kūrinių naudojimą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje per pastaruosius penkerius metus. Kitaip tariant, už laimėtojus balsuoja ne žinovų komisijos, o pati visuomenė, kuri įdarbina jų kūrybą ir vienokiu ar kitokiu būdu sumoka atlygį, kurį LATGA paskirsto autoriams.
LATGA Žinomiausių autorių apdovanojimų „Ad Astra“ laimėtojai
Teatras
Įteikti apdovanojimus teatro srities autoriams buvo patikėta rašytojui, dramaturgui, LATGA tarybos nariui Rimantui Kmitai. Už geriausiai užsienyje įdarbintą kūrybą apdovanojimą „Ad Astra“ pelnė operos-pasirodymo „Saulė ir jūra“ autorės – kompozitorė Lina Lapelytė, režisierė Rugilė Barzdžiukaitė, libreto autorė Vaiva Grainytė.
Pastaroji atvyko į renginį atsiimti apdovanojimo, kitos dvi autorės šiuo metu vieši užsienyje, tad apdovanojimai joms bus įteikti vėliau. Už geriausiai Lietuvoje įdarbintą kūrybą apdovanojimą atsiėmė dramaturgė Daiva Čepauskaitė.
Vaizdiniai menai
Vaizdinių menų autorius sveikino menininkė, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė, LATGATarybos narė prof. Eglė Ganda Bogdanienė. Paaiškėjo, kad geriausiai kūrybą Lietuvoje įdarbino dailininkas-tapytojas Algirdas Griškevičius, o užsienyje – vizualaus meno kūrėjas Žilvinas Kempinas.
Jis renginyje dalyvauti negalėjo, tad gimtadienį švenčiančiai LATGA padėkos kalbą atsiuntė video formatu iš Niujorko. Apdovanojimą atsiėmė dailininko sesuo Ramunė Ruseckienė.
Literatūra
„Ad Astra“ ženklus laimėtojams įteikti pakviesta poetė, prozininkė, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė LATGA Tarybos narė Birutė Jonuškaitė. Paaiškėjo, kad savo kūrybą geriausiai įdarbino Sigitas Parulskis (remiantis radijų ir TV duomenimis) ir vaikų literatūros rašytojas Tomas Dirgėla (pagal knygų panaudos bibliotekose duomenis). Abu rašytojai dalyvavo apdovanojimų šventėje.
Kinas
Kino srities autorius sveikino režisierius, LATGA Tarybos narys Donatas Ulvydas.„Ad Astra“apdovanojimas kaip geriausiai savo kūrybą Lietuvoje įdarbinusiam autoriui atiteko su „Pietinia kronikas“ kino teatrus užkariavusiam Ignui Miškiniui. Užsienyje savo filmus geriausiai pavyko įdarbinti Emiliui Vėlyviui.
Muzika
Dainų autorius, LATGA Tarybos pirmininkas Stanislavas Stavickis-Stano sveikino muzikos srities „Ad Astra“ laimėtojus, jų buvo net trys. Geriausiai savo kūrybą Lietuvoje iš popmuzikos autorių įdarbino Justinas Jarutis.
Jis šventėje nedalyvavo ir su savo gerbėjais sveikinosi iš ekrano. Iš akademinės muzikos autorių žinomiausia Lietuvoje – kompozitorė Žibuoklė Martinaitytė, ji į LATGA autorių apdovanojimus atvyko tiesiai iš Niujorko. Užsienyje savo kūrybą iš muzikos autorių geriausiai įdarbino kompozitorius Vygintas Kisevičius.
LATGA apdovanojimų iškilmes vedė taip pat LATGA narys, rašytojas, TV laidų autorius Rytis Zemkauskas. Tarp apdovanojimų įteikimų savo ir žinomų kompozitorių kūrinius atliko „Vilnius JJAZZ Ensemble“ ir Kotryna Juodzevičiūtė.
Apdovanojimų pabaigoje žinomiausius savo kūrinius su „Vilnius JJAZZ Ensemble“ atliko Ieva Zasimauskaitė, Monika Pundziūtė, „Sisters on Wire“, „The Roop“. Ceremoniją tiesiogiai transliavo lrt.lt. Įrąšą galima rasti mediatekoje.
„Neįsivaizduojame geresnės vietos ir laiko savo gimtadieniui atšvęsti nei šis renginys, jau tapęs mūsų organizacijos vizitine kortele ir geriausiai atspindintis mūsų misiją – stiprinti ir vienyti autorių bendruomenę, kuri yra svarbiausia kultūros ekosistemos dalis, nors dėl savo darbo specifikos dažnai lieka „už kadro“.
Gimtadienis – puiki proga atiduoti pagarbą šiai bendruomenei“, – sveikindama autorius apdovanojimų iškilmėse sakė LATGA direktorė Laura Baškevičienė.
Įspūdinga dienotvarkė
35-ąjį gimtadienį švenčiančios LATGA renginio dalyvių sąrašas šiemet buvo itin įspūdingas. „LATGA Autorių namuose“ įspūdingus pasirodymus surengė ką tik naują albumą „Momentum“ išleidę „The Roop“, linksmieji „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“, šmaikštus „Solo ansamblio“ nario Jono Šarkaus projektas „punktò“, legendiniai „BIX“.
Taip pat charizmatiškos muzikos autorės Justė Kraujelytė, Monika Pundziūtė, Raminta Naujanytė-Bjelle. Taip pat žiūrovai pamatė Oskaro Koršunovo / Vilniaus miesto teatro spektaklio „Šuo ir beždžionė“ (rež. Priitas Pedajas), kuriame vaidino Eglė Mikulionytė, Saulius Siparis ir Karolis Norvilas, ištrauką.
Nuo 18 val. iki vidurnakčio veiksmas virė ir išskirtinės scenos viduje. Prie namo-scenos nuolat rikiavosi naktinėtojų eilė. Renginys prasidėjo nuo „Lithuanian Shorts“ parengtos trumpųjų filmų programos „Subtilūs reikalai“, kurią buvo galima pamatyti didžiuliuose ekranuose ant scenos-namo.
Užėjusių į vidų laukė virtualios tikrovės kino teatras (jame rodyti filmai pagal M. K. Čiurlionio kūrybą „Angelų takais“ (rež. Kristina Buožytė) ir „Pasaulių sutvėrimas“ (rež. K. Buožytė ir Vitalijus Žukas), Solveigos Gutautės užsiėmimai „Kas tavam krepšy“ (jų metu buvo galima pasigaminti krepšelius su užrašais), piešti apsikabinus kvietęs Evelinos Simanavičiūtės-Dujos įtraukusis pasirodymas.
Legendinio animacinio filmuko „Baubas“ autorius Ilja Bereznickas piešė žiūrovų karikatūras, žinomas fotografas Algimantas Aleksandravičius kvietė fotografuotis portretams, Urtė ir Antanas Jasenkos vaizdinio meno ir muzikos pasirodyme „Blogiausi“ siūlė permąstyti, kas šiandien laikoma kokybišku ir sėkmingu kūriniu bei autoriumi.
Žiūrovai stebėjosi Monikos Dirsytės, kuri pristatė šešias valandas trukusį pasirodymą „Sizifė“, ištverme. Ji nešiojo sunkias plytas aukštyn laiptais, perkeldama jas iš vienos vietos į kitą. Negana to, dėvėjo aukštakulnius. „Monotoniškas, fiziškai alinantis, iš pažiūros beprasmis veiksmas – plytų nešimas – tapo mano vidinio augimo metafora.
Šiame kartojime išgryninau ne tik pastangą, bet ir prasmę. Lipdama laiptais ir kaskart pakartodama judesį, stiprėjau – fiziškai, psichologiškai, dvasiškai. Tai buvo įrodymas sau, kad esu. Kad einu. Kad galiu“, – taip savo pasirodymą pakomentavo pati menininkė.
Nemažai ištvermės pareikalavo ir choreografės Stefanijos Nosovaitės šokio ir tapybos pasirodymas „Būti I To be“ – ji šoko ir piešė ant grindų padėtos drobės taip pat šešias valandas su trumpomis pertraukėlėmis.
Scenoje-name veikė videoteka „Poezijos pavasaris. Post Scriptum“, kur buvo galima pažiūrėti šiemetinio „Poezijos pavasario“ dalyvių skaitymų vaizdo įrašus, improvizuota „BIX“ lyderio Sauliaus Urbonavičiaus-Samo 9-ojo dešimtmečio dvasia alsuojanti įrašų studija, „Animatest“ animacijos užsiėmimai.