Pastarąjį dešimtmetį Kaunas išgyvena ryškų proveržį: statomi valstybinės reikšmės sporto objektai, tiltai, mokyklos, darželiai, sveikatos priežiūros įstaigos. Visa tai įpareigojo savivaldybės administraciją ieškoti būdų, kaip užtikrinti dar efektyvesnį viešųjų paslaugų teikimą, geresnį teritorijų valdymą ir atliepti konkrečios miesto dalies gyventojų poreikius. Atsižvelgus į Vietos savivaldos įstatymą, šiam tikslui įgyvendinti siūloma apjungti dalį seniūnijų ir įsteigti naują – Žemojoje Fredoje.
Planuoja sujungti seniūnijas
Šiuo metu Kaune iš viso veikia 11 seniūnijų: Aleksoto, Centro, Dainavos, Eigulių, Gričiupio, Panemunės, Petrašiūnų, Šančių, Šilainių, Vilijampolės ir Žaliakalnio. Kol miestas augo ir keitėsi, gyvenamųjų teritorijų ribos iki šiol esminių pokyčių nesulaukė.
Tai privedė prie kuriozų. Pavyzdžiui, metų pradžioje Josvainių gatvėje duris atvėręs Ortopedijos traumatologijos korpusas dabar ribojasi su dvejomis seniūnijomis – Vilijampolės ir Šilainių.
„Padėtį vertinome pastaruosius kelerius metus. Kai kurias seniūnijas optimizavome, efektyviau išnaudojome turimus resursus. Šiuo atveju pokyčiai apimtų visas seniūnijas. Kai kurios galėtų veikti gyventojams patogesnėse vietose. Taip išvengtume dviprasmybių, sumažintume biurokratiją, administracinį dubliavimą, efektyviau paskirstytume žmogiškuosius ir finansinius išteklius“, – tikina Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.
Atsižvelgus į atliekamų paslaugų kiekį bei gyventojų skaičių, artimiausiame tarybos posėdyje bus siūloma sujungti Centro ir Žaliakalnio, Panemunės ir Šančių, taip pat Petrašiūnų ir Gričiupio seniūnijas.
Didžiojoje dalyje seniūnijų darbas vyko kartu, tik formaliai darbuotojai vis dar veikė atskirai.
Prisitaikoma prie įstatymų
Pokyčių seniūnijose imamasi ir dėl absurdiškos padėties – susiduriama su kurioziniu Vietos savivaldos įstatymu, nurodančiu, kad vienoje savivaldybėje ar seniūnijoje gali būti tik vienas už miestiečių pinigus pastatytas, miestui priklausantis ir administruojamas baseinas.
Taigi, besibaigiant nuomos sutarčiai su UAB „Kauno arena“ dėl baseino valdymo Nemuno saloje, Kaunas ruošiasi steigti seniūniją Žemojoje Fredoje ir objektą perleisti valdyti Kauno plaukimo mokyklai. Pastaroji ne tik tęs pramoginių paslaugų teikimą baseine, bet ir užtikrins vaikų plaukimo treniruotes, siekdama padidinti besitreniruojančiųjų skaičių.
„Dirbant tenka susidurti su daug kuriozinių įstatymų nuostatų. Bet ši, matyt, pretenduoja į absurdiškiausią. Plečiame infrastruktūrą, paslaugas, tarnaujame žmonėms, o ne kvailai biurokratijai. Tam, kad miestas ir miestiečiai nekentėtų, ieškome būdų, kaip prisitaikyti. Šiai dienai naujos seniūnijos įsteigimas šią problemą išspręstų. Miesto interesas – už viešuosius pinigus pastatyti objektus, kur vykdomas ir ugdymo procesas. Tokie daiktai pirmiausia turi tarnauti miestui, kauniečiams ir jų vaikams“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Pastaraisiais metais Kaunas tapo miestu, turinčiu didžiausią baseinų tinklą. Miestiečiai plaukimo baseinais gali naudotis Vilijampolėje, Dainavoje, Gričiupyje, miesto centrinėje dalyje. Rudeniop planuojama atidaryti rekonstruotą baseiną Šilainiuose, o kitąmet – ir Panemunėje. Dar vienas projektuojamas Aleksote.
Startas – rugpjūtį
Tarybai pritarus, savivaldybės administracija pakeistų seniūnijų teritorijų ribas ir pavadinimus pagal parengtą Kauno miesto savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo planą. Jis parengtas naudojant aktualiausius Valstybės įmonės Registrų centro pateiktus duomenis.
Seniūnijų ribų pertvarkymą numatyta vykdyti esamų savivaldybės administracinių ir žmogiškųjų išteklių ribose, todėl papildomų lėšų iš savivaldybės biudžeto šiam procesui neprireiks. Pertvarką planuojama įgyvendinti racionaliai perskirstant turimus resursus. Ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi administracinių kaštų mažėjimo.
Apjungus minėtas seniūnijas ir įsteigus naują, iš viso Kaune veiktų devynios. Naujoji seniūnija Žemojoje Fredoje galėtų pradėti darbą rugpjūtį.
Parengta pagal Kauno savivaldybės pranešimą
