Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Vilniaus viršūnių susitikimo paraštėse susitiko su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Valstybių vadovai aptarė padėtį dėl galimų paliaubų Ukrainoje, griežtesnių sankcijų Rusijai būtinybę, tolesnę paramą nuo agresoriaus besiginančiai šaliai.
„Lietuva yra ir bus kartu su Ukraina. Toliau remsime Ukrainą tiek Rusijos vykdomo agresyvaus karo akivaizdoje, tiek galimų derybų kontekste. Ukrainos saugumas ir gynyba – neatsiejama Europos saugumo dalis“, – sakė Prezidentas.
Lietuvos vadovas pabrėžė, jog Rusija akivaizdžiai atsisakė skelbti 30 dienų paliaubas, todėl atėjo metas didinti spaudimą agresoriui.
„Turime kuo greičiau įvesti naujas sankcijas, patvirtinti 18-ąjį sankcijų paketą, kuris smogtų Rusijos finansiniam pagrindui ir apimtų naftos ir dujų milžines „Lukoil“, „Gazprom“, taip pat „Nord Stream 2“, korporaciją ROSATOM, visas likusias Rusijos bankų struktūras ir visą likusį šešėlinį laivyną“, – teigė Prezidentas G. Nausėda.
Šalies vadovas pabrėžė, jog geriausias būdas stiprinti Ukrainos pozicijas derybose yra didesnė karinė parama ir patikimos saugumo garantijos. Prezidento žodžiais, Lietuva tiek NATO, tiek Europos Sąjungos lygmeniu pabrėžia, jog Ukrainos narystė šiose struktūrose yra strateginė investicija į ilgalaikį Europos saugumą ir stabilumą.
„ES viduje sakome, kad Ukrainos narystė Sąjungoje iki 2030 metų – tai veiksmingiausia ilgalaikė saugumo garantija, kurią ES gali suteikti. Ši data turi įsitvirtinti ES institucijų ir valstybių narių sąmonėje. Be jokios abejonės, Ukraina ir jos narystė ES bus Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2027 metų pirmąjį pusmetį prioritetas“, – kalbėjo Prezidentas.
Lietuvos vadovas pažymėjo, kad tikisi konkrečių ir skubių indėlių į Ukrainos kariuomenės stiprinimą iš visų „Norinčiųjų koalicijos“ (angl. Coalition of the willing) dalyvių. Prezidento teigimu, Europa turi prisiimti atsakomybę, imtis veiksmų kuo greičiau ir nuosekliai judėti į priekį.
Šalies vadovas atkreipė dėmesį, jog artimiausias naujas mūsų šalies paramos Ukrainai paketas planuojamas birželio–liepos mėnesiais. Jame numatyta specialiosios įrangos ir technikos tiekimas bei daugiau nei 20 mln. eurų finansinis įnašas išminavimo koalicijai. Vėliau bus išsiųsta amunicija, kurios vertė viršija 35 mln. eurų, dar 5 mln. eurų bus skirta NATO Ukrainos saugumo paramos ir mokymų programai.
Parengta pagal Prezidento kanceliarijos pranešimą
Karinio pasirengimo prasme Ukraina būti NATO nare yra pasirengusi 120 %. NATO yra gynybinė organizacija, jokių įsipareigojimų, kad ji negali prieiti prie Rusijos sienų, nėra. Antai, Suomija turi sieną su Rusija, bet šios kaimynės nenoras, nebuvo kliūtimi nepriimti Suomijos į NATO. Tokiu atveju JAV pozicija atidėlioti Ukrainos priėmimą į NATO nesuprantama, ypač, kai Rusija atmeta paliaubas be jokių sąlygų. Panaši padėtis ir dėl Ukrainos narystės ES, gyvenimas joje daugelyje sričių dėl gaunamos paramos jau yra tapęs panašus į esantį ES. Todėl trumpintinas formalaus jos priėmimo į ES narius laikas.
Nesupranti, ką šneki. Ukraina ir Suomija nepalyginami dalykai. Jau vien bendraistorinės sąsajos Rusijos ir tų žemių, kurios yra dabartinėje Ukrainoje ką reiškia, kokios kultūrinės, etninės sąsajos. Bet svarbiausia – koks raketos su atominiu užtaisu skridimo laikas iš Sumų, Charkovo iki Maskvos? Jau vien to užtenka. Bet pačuam tokie elementarūs dalykai nedašunta?