Daugelis Čiurlionį pažįstame kaip kompozitorių arba dailininką, tad sutikti Čiurlionio asmenybę teatre, kalbėti apie jo vaikystę lėlių teatro priemonėmis gali pasirodyti kiek neįprasta.
Tačiau būtent neįprastos kūrybinės priemonės, įdomūs meniniai sprendimai padeda šį menininką pažinti visiškai kitu kampu ir kiekvienam – tiek suaugusiajam, tiek vaikui – žvelgti giliau, nei siekia žvilgsnis.
Vieno iš tokių kūrybinių sumanymų pristatymą bus galima išvysti gegužės 10, 11 ir 25 d. Kauno valstybinio lėlių teatro spektaklyje vaikams „Karalių pasaka“. Čia atgims visa Čiurlionio šeima – vargonininkas ir bažnyčios chorvedys tėvas, mama bei aštuoni broliai ir seserys, skambės menininko kurta muzika.
Artėjant spektakliui apie jo sumanymą, šiandienos vaikų ir jų tėvų santykį su Čiurlionio kūryba, genijaus prigimtį ir kitomis originaliomis mintimis dalinasi spektaklio kūrybinė komanda: režisierė Milda Mičiulytė, dailininkas Artūras Šimonis, kompozitorius Martynas Bialobžeskis, pjesės autorė Daiva Čepauskaitė bei lėlių režisierius irchoreografas Eugenijus Slavinskas.
Kastuko vaikystė – kiekvieno vaiko kūrybiškumo istorija
Režisierė M. Mičiulytė pasakoja, kad idėja sukurti Čiurlionio 150-ajai sukakčiai skirtą spektaklį gimė dar prieš porą metų. „Tada pagalvojau, jog norėčiau sukurti spektaklį apie begalinį vaiko kūrybiškumą ir apie tai, kad vaikai gimsta kūrybingi, o ne yra kūrybiškumo išmokomi.
Taigi, Čiurlionio figūra tapo forma spektakliui, kurio turinys – vaikystė ir joje gimstantis kūrybiškumas. Norisi parodyti Kastuko vaikystę paprastą, smagią, vaikišką – tokią, kokia ji ir buvo.
Tačiau nepamirštant pabrėžti, kad jis augo šeimoje, kuri jo talentą ir kūrybą be galo skatino, tėvai jam ir jo broliams bei seserims sukūrė puikią aplinką ir atmosferą muzikai ir dailei pasiekti geriausias įmanomas formas“, – pasakoja režisierė.
Pjesės „Karalių pasaka“ autorė D. Čepauskaitė sako ėmusi kurti spektaklio pjesę nuo teatro atstovų užduoto klausimo: kas turi atsitikti žmogaus vaikystėje, kad jis užaugtų genijumi?
„Priėmiau šį klausimą kaip iššūkį, bet pradėjusi skaityti apie Čiurlionio vaikystę labai greitai supratau, kad aiškaus atsakymo nėra ir negali būti. Jei bandyčiau rasti kažkokį genialumo receptą, labai suprimityvinčiau tą išskirtinį pasaulį. Taigi, atsakymą žino tik žvaigždės. O mes pasakojame nuostabią vaikystės ir vaizduotės pasaką“, – šypsosi Daiva.
„Ištarus Čiurlionio vardą, mes iš karto įsivaizduojame ūsuotą susimąsčiusį genijų, bet juk jis kažkada buvo vaikas, krėtė pokštus, išdaigas, draugiškai šaipėsi iš savo brolių ir seserų, taigi jis gali būti artimas ir suprantamas bet kuriam vaikui.
Aš pirmiausia norėjau papasakoti ne apie gilias mintis, bet apie vaiką Kastuką, gražią jo šeimą, sklidiną meilės, šilumos ir muzikos, apie jo ypatingai gražų ryšį su mama, apie meilę namams ir gimtinės gamtai. Vaikystė visada yra spalvinga ir gyva“, – apie pjesės sumanymą pasakoja autorė.
Spektaklyje – nekasdieniai sprendimai
Didžiąją spektaklio, paremto Čiurlionio sesers Jadvygos prisiminimais, dalį skambės šio meno genijaus muzika (kūriniai „Miške“ ir „Jūra“), naudojant bunraku (japoniško lėlių teatro tipo) lėlės valdymo principus, bus atkurtos scenos iš dailininko paveikslų: sukuriami „gyvi“, judantys vaizdiniai, kurie kalbėsis su mažuoju Kastuku bei žiūrovais ir kviesdami į jausminę, kūrybinę pažintį su Čiurlioniu.
Kaip teigia M. Mičiulytė, Kastuko vaikystės istorija pasakojama labiau vaizdiškai ir muzikaliai, spektaklyje teksto nedaug, o bunraku lėlės, kurių kiekvieną valdo trys aktoriai, sukuria daugeliui nematytą reginį.
„Supratau, kad statant spektaklį apie kompozitorių ir dailininką, tekstas turi likti nuošaly. Ir tik proceso viduryje priėjome prie D. Čepauskaitės pjesės, pasiėmėme iš jos teksto tiek, kiek mums atrodė reikalinga“, – kūrybinio proceso ypatumais dalinasi režisierė.
Kūrėjai tikisi, kad „Karalių pasaka“ ne tik leis kitaip pažinti M. K. Čiurlionį, bet ir padės atrasti savo kūrybiškumą, suprasti, kad kiekvienas vaikas gali sužibėti, jei jo talentui sukuriama erdvė augti.
Vaizdų ir garsų triukšmo pasaulyje vaikams Čiurlionis – kitoks ir labai įdomus
Paklausta, ar šių dienų intensyvių vaizdų ir garsų pasaulyje gyvenančius vaikus gali sudominti pastelinių spalvų ir ramių garsų Čiurlionis bei teatrinės lėlės, spektaklio režisierė sako, kad būtent šios spektaklio savybės ir turėtų labiausiai paveikti žiūrovus.
„Būtent dėl to, kad šiais laikais vaikai gyvena judančių, ryškių ekranų ir trankių garsų apsuptyje, šis spektaklis turėtų padėti nurimti, išgirsti ir pamatyti. Teatras tai galėjo padaryti visada, o šį meną siejant su Čiurlionio asmenybe, jo muzikos ir dailės galia, galima pasiekti dar didesnio įtaigumo“, – sako M. Mičiulytė.
Jai pritardamas lėlių režisierius ir choreografas E. Slavinskas sako, kad šiame spektaklyje kuriama erdvė, kurioje vaikai gali pailsėti nuo žinių pertekliaus. „Per vaizdą, garsą ir judesį kviečiame juos pasinerti į pasaulį, kuriame nereikia „scrollinti“, tik būti.
Net jei pradžioje tai jiems atrodys neįprasta, vaikai greitai įsitrauks, jei tik jiems duosime pakankamai laiko, – sako E. Slavinskas. – O kaip juos sudominti gilesniais dalykais? Galbūt nebijoti lėtumo. Kalbėtis su vaikais ne apie tai, kas vyksta ekrane, bet apie tai, ką jie jaučia, ko jie bijo, apie ką svajoja. Duoti jiems patirti tylą. Čiurlionis čia puikus vedlys.“
Tėvų vaidmuo vaikams suvokiant pasaulį ir meną – kertinis
Dailininkas A. Šimonis taip pat pastebi, kad ir vaikų, ir suaugusiųjų domėjimosi laukas priklauso nuo jų tėvų, auklėjimo principų ir pačių žmonių savybių.
„Vieni gali būti labai gilūs ir jautrūs, o kitiems Čiurlionis gali būti visiškai neįdomus – tai galioja tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems. Manau, tai priklauso nuo vidinės kultūros, emocinės patirties. Mes irgi kažkada buvome vaikai ir vieni rinkomės skaityti knygas, kiti lakstyti kieme ir tame nėra nieko nei blogo, nei gero“, – sako jis.
Tėvų vaidmenį kuriant mažo žmogaus tapatybę taip pat pabrėžia ir kompozitorius M. Bialobžeskis. „Įvairiaformis triukšmas – mūsų pasaulio sudedamoji dalis, nuo jo juk nepabėgsi.
Bet parodyti tame triukšme kažką svarbaus, įdomaus, kitokio – tai suaugusiųjų pareiga ar bent jau galimybė tai padaryti. Vaikai gyvena savo pasaulyje ir pasaulyje, kurį jiems pasiūlo tėvai, ir priklausomai nuo jų jis gali būti labai įvairus ir tikrai nebūtinai paviršutiniškas.
Pasaulis kiekvienam vaikui kitoks. O Čiurlionis, jei būtų turėjęs galimybių įsigyti geresnių dažų, gal būtų tapęs labai ryškius paveikslus?“ – klausia jis.
Spektaklis apie vaikystę – ne tik vaikams?
Kūrėjai pastebi, kad dažnai būtent vaikams skirti kūriniai suaugusiesiems padeda geriau pažinti tam tikrus menininkus ar meną apskritai. „Čiurlionis daugeliui suaugusiųjų galbūt lieka kažkur toli – kaip garsus vardas, bet nepatirtas pasaulis. Šis spektaklis gali tapti puikia proga jį atrasti ar atrasti iš naujo – ne per teoriją ar knygas, o per pojūtį, vaizdą, garsą.
Ir galbūt tai net svarbiau suaugusiems – sustoti, pasinerti į vaizduotės pasaulį, kur viskas nėra logiškai paaiškinama, bet jaučiama. Tai kvietimas prisiminti save vaikystėje, kai kūryba buvo natūrali būsena. Spektaklis gali tapti tiltu į šį primirštą jautrumą – tiek vaikui, tiek suaugusiajam“, – sako E. Slavinskas.
„Mano pagrindinis siekis yra po spektaklio besitęsiantis dialogas tarp tėvų ir vaikų. Noriu, kad jie kalbėtųsi, vienas kitam paaiškintų savo amžiaus grupei suprantamus dalykus“, – priduria režisierė M. Mičiulytė.
Žinios apie spektaklį
„Karalių pasaka“ patariamas žiūrovams nuo 5 m. amžiaus
Trukmė – 45 min.
Pjesės autorė – Daiva Čepauskaitė
Režisierė – Milda Mičiulytė
Spektaklio dailininkas – Artūras Šimonis
Lėlių režisierius ir choreografas – Eugenijus Slavinskas
Kompozitorius – Martynas Bialobžeskis
Video menininkas – Titas Jurjonas
Vaidina
Indrė Endriukaitė
Arvydas Šaučiūnas
Vigita Rudytė
Remigijus Endriukaitis
Ramunė Degutytė
Daugiau žinių apie spektaklį rasite čia.
2025 metais švenčiame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąją sukaktį, UNESCO paskelbtą minima sukaktimi.
Programą kuruojanti Vyriausybės kanceliarija kviečia pasinerti į Čiurlionio kūrybą su šūkiu „Giliau, nei siekia žvilgsnis“ – nes žymiausio visų laikų lietuvių menininko darbai nėra tik paviršiuje matomi vaizdai ar garsai, bet ir kodai, kuriuos smalsus žiūrovas gali tyrinėti.
Daugiau žinių apie šiai progai skirtą programą „Čiurlioniui 150“ rasite svetainėje ciurlioniui150.lt.
