Daugiau nei 430 tūkst. – štai tiek Lietuvoje šiandien skaičiuojama įvairių tautinių mažumų atstovų. Tarp jų – lenkai, rusai ir užsieniečiai, atvykę iš įvairiausių pasaulio valstybių.
Tad šiandien priimti kultūrinius skirtumus ir pamiršti diskriminaciją skatinančius stereotipus yra kaip niekad svarbu. Vis dėlto, VšĮ Jaunimo asmeninio tobulėjimo centro vadovas Aidas Gedminas atskleidžia, kad diskriminacijos problema Lietuvoje yra vis dar opi – būtent dėl to kartu su komanda ir partneriais jau septintus metus rengia mokymų programą „Stiprūs įvairovėje“.
Neigiamo požiūrio priežastys – nežinojimas ir baimė
Statistika rodo, kad gyvename globaliame, daugiakultūriame pasaulyje – tiek svetur, tiek mūsų šalyje didėja imigrantų skaičius. Kaip sako A. Gedminas, siekiant skatinti supratimą ir mažinti stereotipus visuomenėje, svarbu rengti mokymus, skatinančius priimti įvairovę, ugdančius draugystę, toleranciją.
Būtent to siekia ir VšĮ Jaunimo asmeninio tobulėjimo centro įgyvendinamas projektas „Stiprūs įvairovėje“, nukreiptas į 14–19 metų jaunuolius.
„Didžioji dalis stereotipų kyla iš nežinojimo ir baimės. Kai kartu praleidi laiko su įvairiais žmonėmis, pramanai, kuriais anksčiau tikėjai, subyra,“ – dalinasi pašnekovas.
Antrindama jam, sumanymo partnerės Britų tarybos Lietuvoje komunikacijos vadovė Martyna Kindurytė priduria, kad įvairios išankstinės nuostatos ar net stereotipai apie kitataučius dažnai perduodami ne tik šeimoje, bet ir žiniasklaidoje, švietimo sistemoje.
„Mokymai „Stiprūs įvairovėje“ padeda spręsti šiuos iššūkius skatindami sąmoningumą, kritinį mąstymą ir bendrystę. Mokymai kuria įtraukią aplinką, saugią erdvę refleksijai, tarpasmeninių ryšių kūrimui ir įgalina jaunuolius kurti tą trūkstamą dialogą tarp bendruomenių per bendras veiklas ir patirtis“, – teigia ji.
Stiprina bendrystę
Šie nemokami mokymai vyksta vasaros laikotarpiu – kasmet rengiamos trys pamainos. Praėjusiais metais mokymuose dalyvavo 120 jaunų žmonių iš skirtingų Lietuvos regionų, šiais metais dalyvių tikimasi net daugiau, nes bus rengiama ir ketvirta mokymų pamaina.
„Šiuo metu projekte skatinama jaunuolių bendrystė. Norime ne tik sustiprinti kultūrinį supratimą, bet ir ugdyti kritinį mąstymą, socialinius įgūdžius“, – pasakoja A. Gedminas.
Mokymų metu dalyviai įsitraukia į veiklas mažesnėse grupėse, kuriose juos lydi profesionalūs mokymų vadovai – jie kasdien rengia ryto susitikimus ir koordinuoja bendradarbiavimu grįstas užduotis. A. Gedminas pastebi, kad įgyvendinant skirtingas veiklas galima pamatyti gimstančią bendrystę tarp jaunuolių iš skirtingų Lietuvos regionų.
Nuo užgimusių draugysčių iki didesnio pasitikėjimo savimi
Tai, kad mokymai skatina bendrystę tarp jaunuolių, padeda nusimesti pečius slegiančias išankstines nuostatas, geriau pažinti save ar įgauti pasitikėjimo, rodo ir dalyvių patirtis. Štai, „Stiprūs įvairovėje“ dalyvis Vladimir atskleidžia, kad mokymai jam padėjo suprasti, kaip gali būti lengva bendrauti lietuvių kalba
„Šie mokymai man – kaip šaltas dušas – atėjau čia nežinodamas, kas manęs laukia ir su kuo teks susidurti, o pasijutau priimtas. Taip pat supratau, kad bendrauti lietuviškai yra lengva. O to bijojau. Susirasti draugų buvo iššūkis, bet mūsų komandinės užduotys labai padėjo, manau, kad trečios dienos pradžioje jau radau naujų draugų“, – dalijasi jis.
Anot A. Gedmino, dalyviams taip suartėti ir įgauti naujų įgūdžių padeda įvairios veiklos. Viena jų – pirmosios pagalbos mokymai, kurių metu jaunuoliai padalijami į dvi grupes.
Šių mokymų metu jie kartu atlieka užduotis, reikalaujančias bendradarbiavimo. Vis dėlto, pati svarbiausia mokymų dalis – žygis, padedantis dalyviams pamiršti kultūrinius skirtumus ir dar labiau suartėti.
„Ši patirtis ne tik ugdo atsakomybę, bet ir skatina komandinį darbą bei tarpusavio supratimą. Pirmosios pagalbos mokymai yra pasiruošimas žygiui, o antrąją dieną prie grupės prisijungia Lietuvos kariuomenės atstovai, kurie pristato kariuomenės veiklą ir rengia sesiją apie išgyvenimą gamtoje – kaip užkurti laužą, pasistatyti tentą, orientuotis pagal žemėlapį ir kompasą“, – aiškina jis.
Tai, kad jaunuoliai mokymus palieka pasikeitę – tvirtesni, drąsesni, labiau savimi pasitikintys – rodo ir ypatingi pavyzdžiai. Vienu jų dalijasi A. Gedminas.
„Tą pačią dieną po žygio daugelis jo nekenčia, tačiau praėjus kelioms dienoms jis tampa įsimintiniausia mokymų dalimi, nes dalyviai drauge pasiekia bendrą tikslą.
2024 metais turėjome jaunuolį, turintį cerebrinį paralyžių, kuris išsikėlė tikslą žygio metu nueiti 20 tūkst. žingsnių. Jo tėvai nesitikėjo, kad jis įveiks tokį atstumą, tačiau jis ne tik įveikė tikslą, bet ir bėgo drauge su visa grupe“, – pasakoja pašnekovas.
Išvyksta šone palikę net giliai įsirėžusius stereotipus
Taip pat kiekvieną vakarą mokymų programos „Stiprūs įvairovėje“ metu dalyviai renkasi ypatingam ilgamečiam „Kakavinės“ papročiui. Čia jaunuoliai gali pasimėgauti arbata, kakava, sausainiais. Tačiau svarbiausia yra visai ne tai – šio papročio metu jaunuolių bendrystė kuriama per įvairias veiklas
„Tam tikri jaunuoliai gauna užduotį surengti veiklą – veiklos skiriasi kiekvieną vakarą. Vieną kartą tai gali būti bendri stalo žaidimai, kitą – madų šou“, – pasakoja A. Gedminas
O štai priešpaskutinę mokymų dieną vyksta įvairios diskusijos, kurias rengia patys dalyviai. Čia galima išgirsti pokalbių įvairiomis temomis – nuo žmogaus teisių iki minčių, dėl ko reikia būti pilietišku žmogumi. Šiose diskusijose dalyvauja ir įvairių institucijų atstovai.
Tai jaunuoliams padeda į įvairius klausimus pažvelgti iš skirtingų kampų, išgirsti kitokių nuomonių ir, vėlgi, atsikratyti įvairių neigiamų išankstinių nuostatų ar stereotipų.
14–19 metų jaunuoliams skirta mokymų programa „Stiprūs įvairovėje“ vyks ir šią vasarą. Pasiruošimas šiai mokymų programai jau prasidėjo – netrukus projekto įgyvendintojai lankysis mokyklose, kur rengs švietimo veiklas, susijusias su „Stiprūs įvairovėje“ mokymais.
Norint dalyvauti mokymuose, reikia užpildyti anketą, kurią galima rasti čia. Atranka bus vykdoma atsižvelgiant į regioninį pasiskirstymą ir jaunuolių motyvaciją dalyvauti mokymuose. Visos žinios ir registracija į mokymus yra skelbiama „Socialinis sufleris“ „Facebook“ paskyroje ir „Stiprūs įvairovėje“ Instagram paskyroje.
Mokymai „Stiprūs įvairovėje“ rengiami bendradarbiaujant su Britų taryba Lietuvoje, Švietimo mainų paramos fondu, Jaunimo reikalų agentūra, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kariuomene.
Martyna Kindurienė: “Įvairios išankstinės nuostatos ar net stereotipai apie kitataučius dažnai perduodami ir…, švietimo sistemoje”. “Mokymų programoje – diskusijos įvairiomis temomis”. Išvada: diskusijų metu su “senimu” jaunimui reikėtų pristatyti lietuvių tautos istorijos, pradedant ją ledynmečiais ir baigiant šių dienų Lietuvos istorijos aktualijomis, knygą “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023). Bibliotekose, pavyzdžiui, šios knygos pristatymui skiriama 1 akademinė valanda, paliekant 15 min. diskusijoms. “Senimas”, gi, mokymų jaunimui programoje skirti tam mažiausiai gal 8 akademines valandas, varijuojant publikos, norinčios arba jau apsigyvenusios Lietuvoje, tautiniu sąstatu (lenkai, rusai ir užsieniečiai, atvykę iš įvairiausių pasaulio valstybių). “Senimui” nereikia daryti klaidos, sakant, pavyzdžiui, jog Lietuvoje yra tautinių mažumų (pagal tarptautinę jurisdikciją jų Lietuvoje nei vienos nėra), kadangi tai nustebintų labiau išsilavinusius užsieniečius. Žodžiu, iniciatyva gera, tačiau nereikėtų klaidinti dėl to kiek žioplesnių programos kursantų.