Antradienis, 5 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

DOBI lėktuvų kūrėjui Jurgiui Dobkevičiui – 125!

www.alkas.lt
2025-03-25 08:00:00
52
PERŽIŪROS
0
Lietuvos Karo aviacijos mokyklos mokinių pirmoji laida prie lėktuvo LVG C-VI, 1919 m. Pirmoje eilėje pirmas iš dešinės stovi Leonardas Peseckas (1899–1976), penktas – JURGIS DOBKEVIČIUS. Sėdi antras iš kairės (už nugaros) Antanas Gustaitis (1898–1941). Ant dešiniojo lėktuvo sparno pirmas iš dešinės sėdi Jeronimas Garolis (1900–1972) | Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr.

Lietuvos Karo aviacijos mokyklos mokinių pirmoji laida prie lėktuvo LVG C-VI, 1919 m. Pirmoje eilėje pirmas iš dešinės stovi Leonardas Peseckas (1899–1976), penktas – JURGIS DOBKEVIČIUS. Sėdi antras iš kairės (už nugaros) Antanas Gustaitis (1898–1941). Ant dešiniojo lėktuvo sparno pirmas iš dešinės sėdi Jeronimas Garolis (1900–1972) | Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr.

Prieš 125 metus, 1900 m. kovo 23 d. Sankt Peterburge gimė aviatorius Jurgis Dobkevičius. Talentingas lakūnas ir išradingas konstruktorius, drąsus ir užsispyręs, varomas jaunatviško polėkio ir adrenalino poreikio.

Jau nuo mažų dienų braižęs lėktuvų modelius, savo gyvenimą pašventė aviacijai ir lėktuvų konstravimui. Deja, gyvenimas buvo trumpas – vyr. ltn. Jurgis Dobkevičius žuvo bandydamas savo suprojektuotą Dobi III. Vos 26 metų J. Dobkevičiaus gyvenimas nebuvo ilgas, tačiau palikęs ryškų pėdsaką Lietuvos aviacijos istorijoje.

Sukakties proga – keletas įdomybių apie vyr. ltn. Jurgio Dobkevičiaus gyvenimą

1. 1920 m. lapkričio 26 d. lėktuvu LVG C.VI pasiekė Lietuvos aukščio rekordą – pakilo į 5 600 metrų aukštį.

2. Praėjus kelioms savaitėms po pasiekto aukščio rekordo, darkart įsirašė į Lietuvos aviacijos istoriją ir Fokker D-VII lėktuvu atliko mirties kilpą. J. Dobkevičius – pirmasis ši triuką atlikęs lietuvis.

3. J. Dobkevičius Nepriklausomybės kovų metu atliko 21 kovinį skrydį: 16 – žvalgybinių, 3 – bombardavimo, 2 – naikinimo. Per visą tarnybą J. Dobkevičius atskrido apie 600 skrydžių.

J. Dobkevičiaus pilotuojamo lėktuvo Halb CLIV avarija Romainių pušyne, 1923 m liepos 13 d. | Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr.
J. Dobkevičiaus pilotuojamo lėktuvo Halb CLIV avarija Romainių pušyne, 1923 m liepos 13 d. | Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr.

4. Studijavo garbingoje Paryžiaus aukštojoje aeronautikos mokykloje (L’Ecole Superieure d’Aeronautique) ir, kiek žinoma, buvo pirmuoju Lietuvoje įgijusiu aviacijos inžinieriaus diplomą. Grįžęs iš mokslų buvo paskirtas Karo aviacijos dirbtuvių jaunesniuoju inžinieriumi.

5. 1921–1924 m. suprojektavo ir ore išbandė pirmuosius lietuviškos konstrukcijos lėktuvus DOBI-I ir DOBI-II, o 1926 m. – ir DOBI-III. Įdomu, kad DOBI-I ir pradžių vadintas „Jud“ ir tik vėliau buvo pervadintas.

Pirmoji Karo aviacijos mokyklos lakūnų laida prie lakūno Vytauto Raubos katastrofos vietos, 1920 m. Prie sudužusio lėktuvo Halb CL.IV. Iš kairės: Vytautas Jablonskis (1898–1963), Panteleomonas Soltanas (1890–1965), Eugenijus Šalkauskas (1891–1942), Julius Šalkauskas (1898–1972), instruktorius Pranas Hiksa (1897–1966), Tomas Algirdas Zauka (1899–1970), Antanas Gustaitis (1898–1941), instruktorius O. Rahn, Juozas Kumpis (1901–1920), Aleksandras Soldatenkovas (1896–1984), JURGIS DOBKEVIČIUS (1900–1926), Vsevolodas Šenbergas (1898–1985) | Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr.
Pirmoji Karo aviacijos mokyklos lakūnų laida prie lakūno Vytauto Raubos katastrofos vietos, 1920 m. Prie sudužusio lėktuvo Halb CL.IV. Iš kairės: Vytautas Jablonskis (1898–1963), Panteleomonas Soltanas (1890–1965), Eugenijus Šalkauskas (1891–1942), Julius Šalkauskas (1898–1972), instruktorius Pranas Hiksa (1897–1966), Tomas Algirdas Zauka (1899–1970), Antanas Gustaitis (1898–1941), instruktorius O. Rahn, Juozas Kumpis (1901–1920), Aleksandras Soldatenkovas (1896–1984), JURGIS DOBKEVIČIUS (1900–1926), Vsevolodas Šenbergas (1898–1985) | Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr.

6. Vokiečių spauda, rašydama apie DOBI-III, dėl blogo matomumo iš vidaus ir įdomios konstrukcijos lėktuvą praminė akla karve. Reikia pripažinti, kad, kurdamas lėktuvus, J. Dobkevičius priėmė sprendimus, padėjusius išgauti didesnį lėktuvo greitį, toliau nuskristi ir aukščiau pakilti. Bet šios savybės buvo pasiektos aukojant matomumą.

7. Jurgis Daukus – tokia galėjo būti lakūno pavardė, tačiau tėvas, ekonomistas ir valstybės veikėjas Jonas Dobkevičius (1866–1934) į 1885 m. pasikeitė pavardę ir taip mus pasiekė Dobkevičių pavardė. Beje, Dobkevičių namus Kaune, esančius adresu K. Donelaičio g. 11, žymi memorialinė lenta.

Lietuvos Karo aviacijos parko dirbtuvėse gaminamas pirmasis lietuviškas naikintuvas Dobi-III, 1924 m. | Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr.
Lietuvos Karo aviacijos parko dirbtuvėse gaminamas pirmasis lietuviškas naikintuvas Dobi-III, 1924 m. | Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr.

8. J. Dobkevičius gimė ir augo nelietuviškoje aplinkoje, todėl mokėjo įvairias kalbas, bet tik ne lietuvių. Atvykęs į Lietuvą kalbėjo rusiškai, prancūziškai, angliškai, ir vokiškai, o lietuviškai išmoko mokydamasis Karo aviacijos mokykloje. Lietuviškai laisvalaikiu jį mokė kambariokas Simas Stanaitis (1898–1994).

9. Kaip ir ANBO kūrėjas Antanas Gustaitis, J. Dobkevičius mėgo šachmatus. Tačiau buvo ne tik galvotas, o ir judrus – mėgo lauko tenisą, futbolą.

Sportinis lėktuvas DOBI-I, 1922 m. | Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr.
Sportinis lėktuvas DOBI-I, 1922 m. | Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr.

O, kai Atlanto nugalėtojas Steponas Darius supažindino su boksu, užsimovė ir bokso pirštines. 1924 m. J. Dobkevičius buvo paskirtas Lietuvos olimpinės delegacijos Paryžiaus žaidynėse įgaliotuoju atašė.

10. Savo kurtų DOBI lėktuvų nepatikėdavo niekam, išskyrus lakūną Joną Mikėną (1899–1988).

Parengta pagal Vytauto Didžiojo karo muziejaus pranešimą

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Dariui ir Girėnui – ypatingas dėmesys iš Šveicarijos laikrodininkų
  2. Atidaryta virtuali paroda „Jos rankose buvo Lietuvos likimas“
  3. Prieš 100 metų sudužo Jurgio Dobkevičiaus sukurtas lietuviškas lėktuvas
  4. „Lituanica“ skrydžiui-90 Dariaus gimtinėje paminėti vyks aviacijos šventė
  5. Kauno aerodrome kuriasi valstybinė vaikų aviacijos mokykla
  6. Vilniaus oro uostas trečdaliu sumažino taršą
  7. Kitąmet – 18 naujų skrydžių maršrutų
  8. Aviacija ne tik atsigavo, bet ir pradėjo augti
  9. Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
  10. Kviečia pokalbis „Ar lietuviai Nori Būti Ore?“
  11. „Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį
  12. Oro uostų rodikliai ir toliau gerėja
  13. Energetikos ir technikos muziejus pasipildys išskirtiniu ANBO-I lėktuvo modeliu
  14. Aviacijos ateitis: kokius sprendimus yra pasiryžusi įgyvendinti Lietuva?
  15. Aviacinė vasara: naujos kryptys ir dažnesni skrydžiai

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Referendumas dėl teisės atsiskaityti grynaisiais
Lietuvoje

LVAT pratęsė referendumo dėl grynųjų pinigų iniciatyvą

2026 05 04
Miško gaisras
Gamta ir žmogus

Savaitės pradžioje – didelis miškų gaisrų pavojus

2026 05 04
Susitikimas Prezidentūroje
Lietuvoje

Prezidentūroje aptartas sveikatos paslaugų prieinamumas regionuose

2026 05 04
Šildymas
Lietuvoje

Vilniuje baigiamas šildymo sezonas

2026 05 04
Nacionalinė žemės tarnyba
Lietuvoje

Žemės sklypų planai bus pasirašomi tik el. parašu

2026 05 04
Karinė technika
Lietuvoje

Prasideda tarptautinės pratybos „Geležinis Vilkas 2026“

2026 05 04
Eismas
Lietuvoje

Įsigalioja eismo pakeitimai Ukmergės ir Ozo gatvių transporto mazge

2026 05 04
„airBaltic“ lėktuvas
Lietuvoje

„airBaltic“ pradėjo skrydžius į Ciurichą

2026 05 04
Migracijos departamentas
Lietuvoje

Dėl sistemos atnaujinimo darbų galimi migracijos paslaugų teikimo sutrikimai

2026 05 04
Pagulbio šeimų šventė
Kultūra

Pagulbio šeimų šventė – nuo 2005-ųjų gyvuojantis paprotys, kviečiantis sugrįžti!

2026 05 04
Tulpių žydėjimo šventė
Kultūra

Tulpių žydėjimo šventę Burbiškio dvare pratęs A. Orlovos koncertas

2026 05 04
Gimtoji kalba
Kalba

Išleistas 4-asis 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeris

2026 05 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas Vaiškūnas apie Išleistas 4-asis 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeris
  • Gabriel apie Išleistas 4-asis 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeris
  • Jonas Vaiškūnas apie Išleistas 4-asis 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeris
  • Gabriel apie Išleistas 4-asis 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeris

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • LVAT pratęsė referendumo dėl grynųjų pinigų iniciatyvą
  • A. Navys, M. Sėjūnas. Liepsnojanti Rusija
  • Savaitės pradžioje – didelis miškų gaisrų pavojus
  • Prezidentūroje aptartas sveikatos paslaugų prieinamumas regionuose

Kiti Straipsniai

Pagulbio šeimų šventė

Pagulbio šeimų šventė – nuo 2005-ųjų gyvuojantis paprotys, kviečiantis sugrįžti!

2026 05 04
Tulpių žydėjimo šventė

Tulpių žydėjimo šventę Burbiškio dvare pratęs A. Orlovos koncertas

2026 05 04
Sosnovskio barščių naikinimas

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

2026 05 04
Gamtinio karkaso nuostatai stiprins biologinės įvairovės apsaugą

Nauji Gamtinio karkaso nuostatai stiprins biologinės įvairovės apsaugą

2026 05 04
„Gmail“

„Gmail“ diegia ilgai lauktą naujovę

2026 05 03
Paroda „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras E. Petrovas (1936–2023)“

Seime bus atverta paroda „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras E. Petrovas (1936–2023)“

2026 05 02
Dirbtinis protas

Konferencijoje apie tai, kaip dirbtinis protas keičia lietuvių kalbą

2026 05 02
Seinuose veikiantys „Lietuvių namai“

Kultūros ir lietuviškos tapatybės židinys (I)

2026 05 02
Palanoko pilis Mukačeve, Ukrainoje

Ukrainos pilyje, kurią valdė Gediminaitis, atidaryta Valdovų rūmų muziejaus parengta paroda

2026 05 02
„Metai su knyga“ įtrauks visą Lietuvą

Skaityti madinga – „Metai su knyga“ įtrauks visą Lietuvą

2026 05 02

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas Vaiškūnas apie Išleistas 4-asis 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeris
  • Gabriel apie Išleistas 4-asis 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeris
  • Jonas Vaiškūnas apie Išleistas 4-asis 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeris
  • Gabriel apie Išleistas 4-asis 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeris
  • Jonas Vaiškūnas apie Išleistas 4-asis 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeris
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Baltasis gandras (ciconia ciconia) | D. Račkauskaitės nuotr.

Gandrų sugrįžimo diena: ar mūsų tautinis paukštis vis dar klesti Lietuvos padangėje?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai