Aš dėkoti moku tik rašydama… už tai, kad man teko laimė sutikti tokį iškilų žmogų, klausyti jo pamokymų…
Žinios apie Česlovą Kudabą sako, kad tai 1934 m. liepos 24 dieną Ignalinos rajone Vaicekavo kaime gimęs geografijos mokslų daktaras (disertacijos tema „Marginalinių aukštumų glaciomorfologija“), LTSR valstybinės premijos laimėtojas (už darbą „LTSR reljefo glaciomorfologiniai tyrimai“).
Kiti šaltiniai nurodo, kad jis gimė 1932 m. Gudijoje (Baltarusijoje), Pastovių rajono Kobylniko (dabar Naročiaus) miestelyje.
Lietuva šio iškilaus žmogaus neteko 1993 m. vasario 19 d.
Po mirties jis dar buvo apdovanotas keturiomis premijomis
1993 m. – Valstybine J. Basanavičiaus premija už darbą, rengiant kompleksines kraštotyros ekspedicijas ir rengiant lokalines monografijas.
1993 m. – Lietuvos žurnalistų sąjungos V. Kudirkos premija už knygą „Septyni keliai iš Varnių“.
1994 m. – V. Adamkaus premija už mokslines ir visuomenines pastangas saugant ir puoselėjant Lietuvos gamtą.
1999 m. Ignalinos rajono savivaldybės įsteigtą Kipro ir Miko Petrauskų premiją už Ignalinos rajono garsinimą (ši premija literatūriniuose šaltiniuose nenurodoma).
Profesoriaus visapusiškumą liudija ir tai, kad jis turėjo daug įvairiausių veiklų.
geografas Česlovas Kudaba ir dailininkas Bronius Leonavičius | e-kinas.lt nuotr.
Peržvelgę jo vykdytas veiklas tuo įsitikiname
1954–1959 m. studijavo geografiją VU Gamtos fakultete, 1961–1993 m. Lietuvos geografų draugijos narys, 1964 m. apgynė geografijos mokslų kandidato (daktaro) disertaciją, 1964–1968 m. VU Gamtos mokslų fakulteto dekanas.
1964–1993 m. LTSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos centro tarybos narys,1964–1966 m. jos pirmininkas, 1967m. suteiktas docento vardas, 1967–1993 m. „mokslo ir gyvenimo“ žurnalo redakcinės komisijos narys.
1968–1986 m. dirbo VU Gamtos fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedroje, nuo1978 m. jos vedėjas, 1968–1993 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, 1972 m. apgynė geografijos mokslų daktaro (habilituoto) disertaciją, 1974 m. tapo pagrindiniu sumanytoju, kad pirmasis Lietuvos nacionalinis parkas būtų Aukštaitijoje.
1984 m. suteikiamas profesoriaus vardas, 1974–1986 žurnalo „Mūsų gamta“ redkolegijos narys, 1975–1993 m. Vilniaus miesto gamtos apsaugos komiteto prezidiumo narys, 1981–1989 m. Vilniaus M. Mažvydo bibliotekos knygų bičiulių klubo pirmininkas, 1983–1988 m. VU Gamtos mokslų fakulteto inžinierinės fotogrametrijos laboratorijos vadovas, 1983–1991m. LTSR Aukštųjų mokyklų darbų serija „Geografija“ redakcinės kolegijos narys.
1984 m. paskirta valstybinė premija, 1986–1993 m. VU Gamtos fakulteto bendrosios geografijos ir kartografijos katedra (vedėjas iki 1990 m.), 1987–1990 m. Lietuvos Kultūros fondo pirmininkas, 1988–1990 m. LPS sumanymo grupės ir Sąjūdžio Seimo narys, 1988–1990 m. žurnalo „Kultūros barai“ redkolegijos narys, 1990–1993m. LR AT deputatas, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, 1991–1993 Atviros Lietuvos fondo pirmininkas…
Kažkaip keista kai imi suvokti laiką… Jo nevaldomą tėkmę parodo tik gyvenimo kelyje sutikti, kartu keliavę, tave kelyje palikę žmonės…
Savo laiką imi suvokti per tuos kurių nebėra, per tuos kurie lemtingai keitė idealus ir siekius palikdami gyvenimo svarstyklėse naujus svarelius pusiausvyrai sieloje palaikyti…
Manau, patikimiausias šaltinis yra Visuotinė lietuviškoji enciklopedija.Joje rašoma, kad Česlovas Kudaba gimė 1934 m. liepos 24 dieną Kabilninke ( dabar Naročius), kaip suprantu, dabartinėje Baltarusioje, netoli Naručio ežero. Berods 1920 m. ši vietovė buvo Lietuvos teritorijoje.vle.lt/straipsnis/ceslovas-kudaba/
Česlovas Kudaba. Apie šį ignalinietį 2002 m. išleistame fantastinių apsakymų rinkinyje “Žvaigždėta Lietuva” rašoma, kad jis pagal senolių paliktus matmenis nutarė statyt 12-kos laiptų piramidę. Ir ne bet kokią, o tokią, kuri anksčiau stovėjo Vilniuje su aukuru viršuje. Statė… Tačiau, lūžus pastoliams, nukrito į praeitį ir, nors grįžo atgal, darbo nepabaigė. Ir atsitik tu man taip, kad kitas pagal tėvą iš Ignalinos rajono kilęs Vidas Lisauskas, gavęs tikslius matmenis, tame pačiame rajone žada statyt piramidę iš naujo. Ir ne bet kokią, o tokią, kuri anksčiau stovėjo Vilniuje su aukuru viršuje. Rajono meras Laimutis Ragaišis apie tai yra informuotas. Sėkmės, taigi, Vidai, jau ne iš fantastikos kilęs.
Kudabos gyvenimas yra pavyzdys kaip suslavėjusių Lietuvos žemių gyventojas galui tapti didžiu tautos sūnum, kai myli savo šalį.
Buvusiose Lietuvos žemėse ( Nevaišiuose) ,kurios dabar yra Gudijos teritorijoje, gimė lietuvių architektas, profesorius Stasys Abramauskas, vienas iš Trakų pilies atstatymo projekto bendraautorių. Gervėčiuose, tėvo gimtinėje, augo žymus menotyrininkas Vladas Drėma, Lebiodkoje prie Lydos – lietuvių gamtininkas Tadas Ivanauskas.
Nepamirškime ir žymaus kraštotyrininko Izidoriaus Šimelionio, gimusio Dubiniuose, Rodūnės valsčiuje, Lydos apskrityje. Jis vaikystėje yra lietuviškai kalbėjęs su maršalu Pilsudskiu.alkas.lt/2011/06/03/i-simelionis-mano-pilsudskiada/
Jo gyvenimo nuopelnai lietuvybei, jos kėlimuisi net sovietmečiu neišmatuojami. Turėti tautai tokios meilės, pasišventimo jai žmogų – didžiulė dovana Lietuvai.