Žemės ūkio rūmų nariai – Lietuvos šeimos ūkininkų ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos nariai siūlo teisingesnį žemės apmokestinimą: daugiau pajamų į biudžetą, mažiau lengvatų stambioms agro grupėms.
Lietuvoje smulkūs ir vidutiniai ūkininkai vis dar susiduria su nelygiomis sąlygomis, konkuruodami su stambiomis agro bendrovėmis, kurios per kelias ar net keliasdešimt susijusių įmonių valdo tūkstančius hektarų žemės ir taip išvengia didesnių mokesčių.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjunga ir šeimos ūkininkų sąjunga siūlo teisingesnį žemės apmokestinimą, kuris padėtų papildyti valstybės biudžetą, skatintų produktyvų žemės naudojimą ir sumažintų pramininių ūkių privilegijas.
Šiuo sudėtingu geopolitiniu laikotarpiu, kai valstybė ieško būdų, kaip didinti biudžeto pajamas neapkraunant smulkiojo verslo ir vidutinių pajamų gyventojų, būtina peržiūrėti industrinių ūkių įnašą į bendrą valstybės finansinę gerovę. Kitose ES šalyse jau taikoma praktika, kai žemė apmokestinama ne tik kaip turtas, bet ir pagal jos naudojimą, įvertinant veiklos intensyvumą ir poveikį aplinkai.
Parduoti ar ūkiškai valdyti valstybinę žemę?
Kai vieni siūlo parduoti valstybei priklausančią žemę ir į biudžetą surinkti milijardą eurų, ūkiškiau mąstantys šeimos ūkininkai ir jaunimas siūlo valstybei imtis priemonių, kad teisingiau būtų surenkami mokesčiai, leidžiant stabiliai kasmet iš surenkamų mokesčių gauti pastovią sumą.
Dažnu atveju, nesant realaus žemės įsigijimo įstatymo įgyvendinimo, būtent industriniai ūkiai pirmiausia įsigytų parduodamą valstybinę žemę, taip dar labiau sustiprindami savo monopoliją ir mažindami galimybes smulkiesiems ūkininkams įsigyti savo ūkiams reikalingų plotų.
Ūkiškai mąstanti valstybė savo žemės neparduotų – ji ją įveiklintų ir gautų pastovias pajamas į biudžetą, o ne vienkartines pajamas iš pardavimo, sako Žemės ūkio rūmų pirmininkas ir šeimos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Arūnas Svitojus.
Vietoje to, kad atsisakytų nuolatinių pajamų šaltinio, valstybė turėtų ieškoti papildomų milijardų per teisingesnį žemės apmokestinimą, skaidresnį žemės nuomos valdymą ir efektyvesnį valstybinės žemės naudojimą, sako Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkė Rūta Jurgaitė.
Kas siūloma?
– Apmokestinti ne tik turimą, bet ir realiai valdomą žemę.
– Vidutinis ūkininko ūkyje valdomos žemės dydis Lietuvoje yra apie 15 ha. Atsižvelgiant į tai, siūlomas progresinis apmokestinimas, kuris užtikrintų, kad industrinių ūkių indėlis į biudžetą būtų proporcingas.
– Tarptautinė praktika: žemės naudojimo mokestis
– Danija – taikomas papildomas ekologinio pėdsako mokestis, skaičiuojamas pagal žemės naudojimo intensyvumą.
– Švedija – papildomas mokestis stambiems ūkiams, remiantis intensyvumu ir išmetamomis teršalų normomis.
– Prancūzija – žemės naudojimo mokestis priklauso nuo ūkinės veiklos poveikio aplinkai bei ekologinio dirvožemio išsaugojimo priemonių.
– Nyderlandai – daugiau dirbamos žemės reiškia didesnį mokestinį įnašą į biudžetą.
Kokia nauda?
Papildomos pajamos į biudžetą apskaičiuotos pagal vidutinę žemės mokestinę vertę ir siūlomus tarifus:
– 500–900 mln. eurų per metus.
– Teisingesnės konkurencinės sąlygos smulkiems ir vidutiniams ūkininkams.
– Mažiau žemės spekuliacijų – daugiau jos dirbama ir naudojama efektyviai.
– Daugiau galimybių jauniesiems ūkininkams įsigyti žemės.
Parengta pagal Lietuvos šeimos ūkininkų ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pranešimą
