Žiemai dar visiškai nepasitraukus, tėvų nerimas dėl mažųjų sveikatos taip pat išlieka. Vieni ginčija, kad vaiką į lauką vesti privalu bet kokiu oru, kiti visgi nusprendžia likti namie, kai lauko temperatūra priartėja prie -10°C. Sveikatos priežiūros specialistai atsako, kada vaikus vesti į lauką ir kaip tam pasiruošti – tiek iš vidaus, tiek iš išorės.
„Šaltuoju metų laiku, prieš kelionę į lauką su vaiku, labai svarbu tinkamai pasiruošti. Vertėtų pradėti nuo riebaus kremo, sudarančio apsauginę plėvelę ir neleidžiančio šalčiui pažeisti atvirų kūno vietų, tepimo ant skruostų, nosies, lūpų ir rankų. Tai padarykite likus pusvalandžiui iki išėjimo. Kremo sudėtyje gali būti bičių vaško, lanolino, sviestmedžio, skvaleno, svarbiausia – kad vanduo šiame sąraše būtų kuo arčiau pabaigos. Pasirinkus tinkamą kremą, įprastai jo reaplikuoti nereikia, bet jei vaiko odelė labai sausa – galima jo dar užtepti po kelių valandų lauke“, – pataria „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Sigita Korbutaitė.
Jei vaiko oda visgi sudirgo ir raudonis nepraeina, namų vaistinėlėje pravartu turėti kremo su vitaminu B5, dekspantenoliu, vario ir cinko kompleksu. Šios medžiagos ramina ir padeda greičiau atstatyti hidrolipidinę odos plėvelę, kuri saugo nuo sudirgimo.
Vesti į lauką būtina
Pediatrai sutaria, kad ėjimo į lauką svarba vaiko vystymuisi yra nenuginčijama: vaiko imunitetas turi galimybę susipažinti su įvairiausiais mikroorganizmais, o mažylio kūnui tai puiki proga pabūti kad ir netiesioginiuose saulės spinduliuose ir taip pasigaminti gyvybiškai reikalingo vitamino D.
„Laikas už namų durų taip pat svarbus vaiko fizinei ir psichomotorinei raidai – lauke juk gausybė stimulų“, – atkreipia dėmesį vaikų ligų gydytoja Elena Landsbergytė-Bukauskienė.
Anot jos, fizinis aktyvumas yra viena iš esminių sąlygų, galinčių padėti tėvams lengviau išgyventi ligų sezoną. Kitos efektyvios priemonės: geros emocinės aplinkos užtikrinimas, adekvati mityba, pakankamas skysčių kiekis, vitamino D ir žuvų taukų vartojimas.
Atšalus orams, mažų vaikų tėvams dažnai kyla dilema, kokiomis oro sąlygomis vaikus vesti laukan, o kuriomis – verčiau vengti, taip pat kiek laiko praleisti žaidimų aikštelėje ar vaikštant.
„Kūdikiai ir vaikai atvėsta maždaug 4 kartus greičiau nei suaugusieji. Taip yra dėl jų sąlyginai didelio kūno paviršiaus ploto ir mažesnio kiekio riebalų. Tam įtakos turi ir ne visiškai brandi termoreguliacinė sistema: mažuliukai dar nemoka drebėti iš šalčio, o tik drebant raumenys pasigamina šilumos“, – aiškina E. Landsbergytė-Bukauskienė.
Ji tęsia sakydama, kad prieš einant į lauką, reikėtų įvertinti jutiminę temperatūrą. Pavyzdžiui, jeigu lauko temperatūra siekia -15°C, bet jaučiamas stiprus vėjas ir didelė drėgmė, jutiminė temperatūra gali būti ir -25°C.
„Saugiausia vaikams eiti į lauką – iki -10°C. Jeigu termometras rodo žemiau nei -10°C, jau reikia žiūrėti, kokia yra jutiminė temperatūra. Jei ši žemesnė nei -20°C, rekomenduojama pasilikti namuose“, – apibendrina vaikų gydytoja.
Vitaminai ir papildai mažiausiems
Šaltuoju metų laikotarpiu vaistininkė pataria vaikų mitybą papildyti multivitaminais, kurių sudėtyje būtų vitamino C ir D, cinko, o omega-3 rūgštis ji siūlo vartoti atskirai, kad kūnas gautų didesnį jų kiekį.
„Stebuklingi papildai neegzistuoja, tačiau išties gerų rezultatų ir juos įrodančių mokslinių tyrimų galima rasti apie betagliukaną ir juoduogio šeivamedžio preparatus. Pastarieji, priklausomai nuo formos, tinkami vartoti nuo vienerių metų, o betagliukanas – nuo trijų. Taip pat nuo virusų sukeliamų ligų apsisaugoti gali padėti į nosį purškiami preparatai su karboksimetilbetagliukanu ir jota-karageninu – šios priemonės atlieka nuo išorinio poveikio saugančio fizinio barjero funkciją ir drėkina gleivinę“, – vardija S. Korbutaitė.
Vitaminas C taip pat yra nepamainomas žiemos palydovas. Jaunesniems nei 1 metų vaikams per parą reikia suvartoti 25–40 mg, o vyresniems kaip 1 metų, bet jaunesniems negu 11 metų – 50–200 mg.
„Kadangi vitamino C mes gauname ir su maistu – vaisiais, daržovėmis – ne mažiau svarbu jo neviršyti: 1–3 metų amžiaus vaikams negalima daugiau nei 400 mg, 4–8 metų – 650 mg, o 9– 13 metų – 1200 mg“, – perspėja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Pasak vaikų gydytojos, didžiausias vitamino D poreikis yra kūdikystėje – šiuo laikotarpiu jo trūkumas daro didžiausią žalą kūnui, dėl to šis vitaminas paskiriamas naujagimiams jau nuo 2-3 savaičių amžiaus.
„Vitaminas D palaiko normalią kalcio ir fosforo koncentraciją kraujyje, reguliuodamas jų pasisavinimą žarnyne ir išskyrimą per inkstus, o taip pat skatina kaulinio audinio metabolizmą ir kaulo mineralizaciją. Naujausi tyrimai įrodė, kad vitaminas D atlieka ir kitas svarbias fiziologines funkcijas: daro teigiamą įtaką autoimuniniams procesams, turi poveikį imuninei sistemai, mažina uždegimą“, – pabrėžia E. Landsbergytė-Bukauskienė.
