Mintis, kad galite vienu metu atlikti kelias užduotis ir nuveikti daugiau per tą patį laiką, skamba patraukliai. Tačiau mokslas apie tokią šių laikų veiklą – „multitaskinimą“ – atskleidžia nemalonią tiesą. Psichologas Paulius Rakštikas teigia, kad iš tikrųjų žmogaus smegenys gali susikoncentruoti tik į vieną dalyką vienu metu. Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė, pabrėžia, jog socialiniai tinklai skatina nuolatinį dėmesio šokinėjimą, o tai vargina ir mažina našumą.
Sukurtas kompiuterių veiklai apibūdinti
Nors būtų smagu daryti du dalykus vienu metu, tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys paprasčiausiai negali visiškai susitelkti į daugiau nei vieną užduotį. Iš tiesų žmonės evoliucionavo taip, kad galėtų susikoncentruoti tik į vienintelį dalyką vienu metu.
„Multitaskingo“ arba gebėjimo daug užduočių atlikti vienu metu terminas 1960-aisiais buvo sukurtas JAV programinės ir techninės įrangos prekybos bendrovės „IBM“ ir niekada nebuvo skirtas apibūdinti žmogaus gebėjimams. Jis įvardino kompiuterio funkciją.
„Kai manote, kad atliekate kelias užduotis iš karto, iš tikrųjų tiesiog labai greitai perjunginėjame dėmesį tarp jų. Kiekvienas toks peršokimas turi savo kainą – be to, kad padarote daugiau klaidų, beveik visada prireikia ir daugiau laiko keliems darbams atlikti“, – sako P. Rakštikas.
Anot psichologo, kai žmogus stengiasi vienu metu užsiimti daugeliu veiklų, už tai sumoka savo energija ir dėmesingumu. Kitaip tariant, „multitaskinimas“ – tai paviršutiniškumas.
„Nors vienu metu iš tikrųjų galima atlikti kelis daug jėgų nereikalaujančius darbus, per tai kenčia kokybė. Tuomet nelieka galimybės iki galo įsigilinti į veiklą, praleidžiamos svarbios detalės, daugiau dalykų pamirštama. Be to, beveik nelieka jėgų panaudoti kūrybiškumo, nes dėmesys nuolat blaškomas. Tai lemia didesnę klaidų tikimybę, kelia įtampą ir sukelia sumišimo jausmą. Dėl šios būsenos dažnai sakoma „jaučiuosi išsitaškęs“, – pažymi P. Rakštikas.
Be to, nuolatinis dėmesio perjunginėjimas gali pakenkti ilgalaikei atminčiai ir problemų sprendimo gebėjimams. Pasak psichologo, gilus įsitraukimas į vieną užduotį, vadinamas „single-tasking“, gali pagerinti darbo kokybę ir padidinti kūrybiškumą, nes leidžia visiškai sutelkti dėmesį.
Socialiniai tinklai skatina „multitaskinti“?
„Pažiūrėsiu tik dar vieną video ir veiksiu kažką kito – su tokia viltimi daugelis atsirado „TikTok“ arba „Instagram“ ir įstringa ten keletui valandų. Algoritmai nuolat skatina peržiūrėti naują video, kurie vienas nuo kito dažnai skiriasi tematiškai. Smegenų perjungimas nuo vienos temos prie kitos veikia taip pat, kaip atliekant daug užduočių vienu metu. Vėliau tai sukuria įprotį greitai keisti dėmesį ir sumažina gebėjimą ilgai koncentruotis į vieną užduotį“, – paaiškina J. Antropik.
Anot jos, įprotis žiūrėti trumpus vaizdo įrašus ir atsitraukus nuo telefono verčia elgtis panašiai. Kadangi socialinių tinklų turinys dažnai yra trumpas ir fragmentiškas, naudotojai pripranta prie paviršutiniško duomenų apdorojimo.
„Žmonės dažnai naudoja kelis ekranus vienu metu – kompiuteryje atlieka darbines užduotis, o išmaniajame tikrina naujienas, peržiūri žinutes soc. tinkluose, patikrina, kiek žingsnių surinko eidami į darbą. Atrodo, kad šitaip taupo laiką, bet iš tiesų nuo to kenčia produktyvumas“, – paaiškina J. Antropik.
