Visas Kaunas sujungtas į bendrą šilumos tinklą

Beveik 5 km naujų ir atnaujintų trasų, vamzdynai po Panemunės tiltu, vamzdžių prastūmimai po medžiais ir gatvėmis, darbai judriame A. Juozapavičiaus prospekte. Tai – vos per pusmetį įgyvendintas didžiausias šių metų „Kauno energijos“ projektas, kuriuo prie integruoto šilumos tinklo prijungta Panemunė. Simboliškai tai žymi ir viso Kauno sujungimą į bendrą šilumos tinklą.

Centralizuotai šilumą ir karštą vandenį tiekianti „Kauno energija“ nuosekliai vykdo miesto šilumos tinklo plėtrą. 2022 m. prie integruoto tinklo prijungtas Aleksotas, Sargėnai, nutiestas vamzdynas į Kauno laisvąją ekonominę zoną. Šiemet prijungtas Panemunės mikrorajonas. Planuojama tolimesnė tinklo plėtra Žemuosiuose Šančiuose, Aleksote, Kauno LEZ ir kitose miesto vietovėse.

Panemunės prijungimas simboliškai žymi visų Kauno miesto mikrorajonų sujungimą į daugiau nei 450 km besidriekiantį bendrą centralizuotai tiekiamos šilumos tinklą. Iki šiol, dėl istoriškai susiklosčiusios Kauno plėtros XX a., Aleksotas, Panemunė, Sargėnai, Žemieji Šančiai turėjo savo izoliuotus vamzdynus tinklus, į kuriuos šiluma buvo tiekiama iš vietinių iškastinio kuro katilinių.

Didelė nauda miestui ir vartotojams

Tinklo plėtra yra vienas iš žingsnių siekiant strateginio įmonės tikslo atsisakyti iškastinio kuro, taip mažinant šiltnamio efektą stiprinančio CO2 išmetimus, kadangi Izoliuotus tinklus sujungus su integruotu miesto tinklu, dujinės katilinės nebenaudojamos.

Plėtra užtikrina ir tvariai iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintos žalios šilumos prieinamumą daugiau vartotojų. Nuosekliai augantis vartotojų skaičius, dėl masto ekonomijos efekto, ilgalaikėje perspektyvoje padeda užtikrinti konkurencingą šilumos kainą.

„Prijungiant kuo daugiau vartotojų prie centralizuotos šilumos tinklo, miestas gauna didžiulę naudą. Visų pirmą, uždaromos vietinės iškastinio kuro katilinės. Taip pat mažėja vietiniai taršos šaltiniai. Prijungti vartotojai turi galimybę gauti žymiai geresnės kokybės šilumą“, – sako „Kauno energijos“ technikos direktorius Arvydas Kasputis.

Pasirengimas – pusantrų metų

Panemunės, kuri buvo šildoma dviem vietinėmis dujinėmis „Kauno energijos“ katilinėmis, prijungimas prie integruoto šilumos tinklo – didžiausias ir svarbiausias bendrovės 2024 m. projektas.

Pirmasis jo etapas įvykdytas 2023 m., o pagrindiniai darbai, suskirstyti į penkis etapus, įgyvendinti šiemet – rekonstruoti ir naujai pakloti beveik 5 kilometrai vamzdynų. Kad tokio didelio projekto įgyvendinimas vyktų sklandžiai, iš anksto reikėjo atlikti nemažai namų darbų.

„Šilumos tinklo plėtros projektus pradedame nuo vartotojų, kurie norėtų prisijungti. Tada įvertiname visas perspektyvas ir galimybes juos prijungti – techninius, ekonominius aspektus. Patvirtinus projektą, reikia gauti sklypų, per kuriuos projektuojama trasa, savininkų sutikimus ir įregistruoti servitutus.

Šio projekto rengimas, iki statybos leidimo gavimo, užtruko pusantrų metų“, – pasirengimo užkulisius atskleidė „Kauno energijos“ Projektų skyriaus vadovas Arūnas Ruokis.

Projekto vertė – beveik 4 mln. eurų. Nauji vamzdynai tarnaus ne mažiau 30 metų.