Sutrikus sveikatai įprastomis darbo dienomis ir valandomis žmonės nedvejodami kreipiasi į savo gydymo įstaigą – polikliniką ar šeimos medicinos centrą. Naktį, savaitgalį ar per šventes gyventojai dažnai taip pat nedvejodami vyksta į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius. Prieš šventes ligonių kasos primena, kada į ligoninę skubėti vis dėlto nereikia ir kur kreiptis sunegalavus ne darbo dieną.
Šeimos medicinos paslaugas teikiančios gydymo įstaigos jose prisirašiusiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms turi užtikrinti nepertraukiamą sveikatos priežiūrą – kiekvieną dieną ir naktį, savaitgaliais ir per šventes. Todėl kai kuriose įstaigose dirba budintys gydytojai, kurie suteikia paslaugas bet kuriuo metu. Jei tokio gydytojo gydymo įstaigoje nėra, ji turi sutartį su kita įstaiga, į kurią ūmiai sunegalavęs žmogus gali kreiptis, kai jo gydytojas nedirba.
Šeimos gydytojo paslaugų – pas budintį gydytoją
„Į budintį gydytoją arba į pavaduojančią įstaigą savos gydymo įstaigos ne darbo laiku gyventojai gali kreiptis, kai pagalbos reikia neatidėliotinai. Pavyzdžiui, galima kreiptis dėl ūmaus stipraus galvos ar pilvo skausmo, pykinimo, pakilus itin aukštai temperatūrai, įprastais vaistais nesuvaldant kraujospūdžio ar esant kitų sveikatos sutrikimų, kai jų nepavyksta suvaldyti ir problemą reikia spręsti nelaukiant gydymo įstaigos darbo valandų.
Dėl planinės sveikatos priežiūros ar kasdienių vaistų receptų reikėtų kreiptis įprastai užsiregistravus pas savo šeimos ar kitą reikiamą gydytoją“, – sako Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus patarėja Vaida Bernotienė.
Kur gauti šeimos medicinos paslaugas po darbo valandų, naktį, savaitgalį ar per šventes, pačios įstaigos skelbia savo interneto svetainėse, skelbimų lentose, registratūroje. Ši informacija pateikiama ir ligonių kasų interneto svetainėje.
Kur kreiptis savo šeimos medicinos įstaigos ne darbo metu, gyventojai turėtų pasidomėti iš anksto ir neskubėti į ligonines, jeigu pakanka šeimos gydytojo paslaugų. Mat ligoninių priėmimo skyriuose esant daug pacientų gali tekti ilgai laukti, nes pirmiausia pagalba teikiama sunkiausios būklės žmonėms.
Būtinosios pagalbos – į ligoninę
„Į ligoninės skubiosios medicinos pagalbos skyrių reikia vykti tik tada, kai prireikia būtinosios medicinos pagalbos, t. y. kai kyla reali grėsmė sveikatai ar gyvybei. Pavyzdžiui, patyrus sunkią traumą, stipriai susižeidus, nesustabdant gausaus kraujavimo, smarkiai nudegus, ūmiai apsinuodijus“, – aiškina V. Bernotienė.
Būtinoji medicinos pagalba visose šalies sveikatos priežiūros įstaigose nemokamai teikiama visiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams – tiek apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, tiek ne.
Prireikus skubios pagalbos – 112
Greitąją medicinos pagalbą numeriu 112 nedelsiant reikia kviesti prireikus skubios medicinos pagalbos, ypatingomis aplinkybėmis, kai yra pavojus paciento gyvybei arba gresia sunkios komplikacijos. Pavyzdžiui, nelaimingų atsitikimų tokių, kaip eismo įvykis, atvejais, esant gyvybei grėsmingoms, pavojingoms ir kritinėms žmogaus sveikatos būklėms – insulto ar infarkto atveju, žmogui praradus sąmonę, dėl kitų sveikatos būklių negalint vykti į skubios pagalbos skyrių ar kai tam nebėra laiko.
Pravartu žinoti ir tai, kad neskubiai medicininei informacijai skirtu numeriu 113 galima kreiptis dėl medicininės konsultacijos, kaip padėti sau ar kitiems konkrečioje situacijoje, kai didelis pavojus sveikatai negresia. Šiuo numeriu dispečeris iškviečia ir greitąją medicinos pagalbą, jeigu pokalbio metu paaiškėja, kad jos reikia.
