Kauno marių regioninis parkas praturtėjo nauju piliakalniu

Kauno marių regioninis parkas praturtėjo dar viena kultūros vertybe – į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašytas pernai atrastas Palemono piliakalnis.

Jis yra Nemuno dešiniajame krante, erozinio kyšulio kavoje, apribotas gilios ir plačios raguvos. Yra du pylimai, jo šlaitai statūs ir aukšti. Kultūrinis sluoksnis netyrinėtas, tad daug apie šį piliakalnį pasakyti kol kas negalima.

Vietovė, kurioje yra piliakalnis, pavadinta Palemono vardu nuo akcinės bendrovės „Palemonas“.  Ši keramikos įmonė pradėjo veikti 1923 metais. Ją įkūrė broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai, iš Rusijos grįžęs kalnų inžinierius Vladas Geiga bei keletas verslininkų.

Kai aplink gamyklą pradėjo kurtis įmonės darbuotojai, gyvenvietei prigijo Palemono vardas. Palemonas – legendinis Lietuvos kunigaikščių Gediminaičių pirmtakas, kildintas iš senovės Romos didikų.

Kas ypatingo šiame piliakalnyje?

Palemono piliakalnis įrengtas ant stambios erozinės kalvos, orientuotos šiaurės rytų-pietvakarių kryptimi. Piliakalnio papėdėje jo matmenys siekia apie 131 m ilgio ir 55–65 m pločio. Aikštelės forma – suapvalinta netaisyklinga trapecija, kurios ilgis 27–28 m, o plotis – 17–23 m. Piliakalnio paviršius yra lygus, tačiau centrinė dalis kiek iškilusi, o kraštai palaipsniui nuolaidėja.

Vietos tyrimų metu nustatyta, kad kai kuriose aikštelės vietose yra kultūrinis sluoksnis. Šiame sluoksnyje rasta degusių akmenų fragmentų, lipdytų molinių indų šukių bei kitų archeologinių radinių, kurie liudija čia vykusį senovinį gyvenimą.

Piliakalnio struktūra

Palemono piliakalnį juosia pylimų ir griovių sistema. Pirmasis pylimas yra Šiaurės Rytų pakraštyje, jo aukštis siekia iki 0,4 m, tačiau dėl ūkinės veiklos jis yra labai pažeistas. Už jo iškastas griovys, iki 7 m pločio ir 0,6 m gylio. Šalia yra antrasis pylimas ir griovys, kurie taip pat siekia panašius matmenis.

Šlaitai yra statūs ir įspūdingi – Šiaurės Rytų ir Pietryčių kryptimi jų aukštis siekia iki 22 m ir 16 m. Pietvakarių ir Šiaurės Rytų šlaitai yra nuolaidesni, tačiau taip pat išraiškingi.

Geografinė padėtis

Piliakalnis yra maždaug 2,86 km į pietryčius nuo Zversos ir Viešios upelių santakos bei 0,72 km į šiaurės vakarus nuo Krunos įtekėjimo į Kauno marias. Netoliese driekiasi Vilnius–Kaunas automagistralė.

Kodėl šis piliakalnis svarbus?

Palemono piliakalnis atitinka kultūros paveldo atrankos ir vertinimo kriterijus. Jo radimvietė papildė Kauno regiono istorijos žemėlapį, o tai dar kartą primena apie Nemuno slėnio reikšmę senovės gyvenvietėms.

Ši vieta yra ne tik vertingas kultūrinis objektas, bet ir traukos centras tiek istorijos, tiek gamtos mėgėjams. Kauno marių regioninis parkas jau dabar garsėja savo piliakalniais, o Palemono piliakalnio atradimas tik dar labiau sustiprina šio regiono unikalumą.

Tokie atradimai skatina giliau pažinti mūsų praeitį ir išsaugoti ją ateities kartoms. Tad, jei dar nebuvote, verta aplankyti šį įspūdingą Kauno rajono kampelį!

Palemono piliakalnį atrado archeologas atradęs daugiau nei 250 archeologinių vertybių

Palemono piliakalnį 2023 metais atrado žinomas Vilniaus universiteto archeologas doc. dr. Egidijus Šatavičius. Jis yra suradęs daugiau nei 250 archeologinių vertybių, tarp kurių:

• 42 piliakalniai (Balceriškės, Batėgala, Bundoriai, Butvydonys, Dainavėlė, Dirvonai, Gegužinis, Grybiškė, Ilgiškė, Junkūnai 2, Kaliekiai, Karageliškės, Kirdeikiai, Mankūnai, Naujasodis 2, Padbuožė-Karveliškis, Palemonas, Panemuninkai, Papravalė, Pelėšiškės, Petriškė, Radžiūnai 1 ir 2, Salos, Steponava, Strazdakalnis, Šimuliai, Užusienis 1-2, Varteliai, Vėderiniai, Veselava, Vilkiškės 2 ir kt.);
• 56 pilkapynai ir pavieniai pilkapiai (Aukštieji Paneriai, Basonys, Darsūniškis-Atmainai II, Gureliai, Gribaša, Juodiškės I ir II, Juodšiliai II, Jurgiškės II, Kasčiukai II, Naujadvaris II, Naraginė, Paduobė-Šaltaliūnė IV, Pakretuonė, Papravalė, Pavinkšnė I-III, Piktakonys-Užuglobiai, Prūdiškės, Raistai-Pyšna I-II, Strigailiškis, Sudota III-IV, Sungardai I-II, Tilteliai, Ureliai, Užukamajis I-II, Vidiškės I-II ir kt.);
• apie 20 kitokių archeologinių objektų (Aukštadvario senojo miestelio vieta, Sudotos pylimas, Stabatiškių dvarvietė, Sudotos dvarvietė, Tiltelių ir Juodiškių senieji žemdirbystės laukai, Varakalių kapinynas, Aukštųjų Karklėnų įtvirtinimas ir kt.);
• daugiau nei 200 senovės gyvenviečių, kurių didžioji dalis yra su išlikusiais akmens amžiaus kultūriniais horizontais (Astragai 1, Ažutakis 1-2, Bieleniškės 1-2, Darsūniškis-Atmainai 1-2, Dubičiai 4-11, Dubičiai-Katra 1-2, Dubičiai-Draciliškė 1-2, Grikapėdis 1, Grikiniškė 1-3, Kajutis-Matarai 1-9, Katra 1-9, Kretuonys 2-4, Lapainia 2-4, Margiai 2-3, 5, Miškiniai 2-4, Nibriai, Pakretuonė 5-7, Paramėlis 1-7, Petriškė 1-3,Rementiškiai, Rėkučiai 3-5, Rudnia-Titno ežeras 1-4, Rudnia-Ūlos ežeras 1-6, Sventininkai 1-2, Skaruliai 2, Sudota 1-4, Vilkiškės, Vilūnai 2-4 ir kt.).