Sekmadienį vykusiuose Seimo rinkimuose daugiausiai – 19,36 proc. balsų surinko LSDP, antri – TS-LKD su 17,96 proc., treti – „Nemuno Aušra“, surinkusi 14,99 proc. balsų.
Į Seimą pateko Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (9,24 proc.), Liberalų sąjūdis (7,70 proc.) ir vos 7 proc. barjerą peržengęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (7,02 proc.).
Po pirmojo rinkimų turo LSDP gavo 18 mandatų, TS-LKD – 17, „Nemuno Aušra“ – 14, „Vardan Lietuvos“ – 8, Liberalų sąjūdis 7, o LVŽS – 6 mandatus.
Kitos partijos į Seimą nepateko
Laisvės partija, surinkusi 4,44 proc. balsų neįveikė 5 proc. barjero ir į Seimą nepateko. Barjero neperžengė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), surinkus 3,93 proc.
Į Seimą taip pat nepateko Nacionalinis susivienijimas (2,86 proc.), Lietuvos liaudies partija (2,63 proc.), Taikos koalicija (2,19 proc.), Regionų partija (1,90 proc.), Žaliųjų partija (1,66 proc.), Tautos ir teisingumo sąjunga (1,37 proc.) bei „Laisvė ir teisingumas“ (0,75 proc.).
Vienmandatėse pirmauja konservatoriai
Vienmandatėse apygardose konservatoriai aplenkė socialdemokratus. TS-LKD kandidatai laimi 27-iose apygardose, LSDP – 22-iose.
Pasikeitus Rinkimų kodeksui, šiuose rinkimuose pirmą kartą norint laimėti vienmandatėje apygardoje nebebūtina surinkti daugiau nei pusę rinkėjų balsų. Tad pirmajame ture vienmandatėse apygardose buvo išrinkti 8 kandidatai.
Jonavos apygardoje, surinkęs 54,39 proc. balsų, užtikrintai laimėjo LSDP kandidatas Eugenijus Sabutis. Ingrida Šimonytė Antakalnio vienmandatėje apygardoje surinko 53,55 proc.
Į Seimą taip pateko Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Senamiesčio-Žvėryno apygardoje surinkusi 44,90 proc.
Remigijus Žemaitaitis Kelmės-Šilalės apygardoje surinko 46,44 proc. LLRA kandidatai Jaroslavas Narkevičius Šalčininkų–Vilniaus apygardoje surinko 46,75 proc. balsų, o Rita Tamašunienė Nemenčinėje – 43,34 proc.
Kėdainių apygardoje laimėjo pats išsikėlęs Viktoras Fiodorovas (41,36 proc.), Žiemgalos vakarinėje apygardoje – LSDP kandidatė Vaida Aleknavičienė (39,58 proc.).
Rinkėjai balsavo aktyviau
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, balsuoti atėjo 52,06 proc. Lietuvos rinkėjų. Išankstiniame balsavime – 11,75 proc., o rinkimų dieną – 40,31 proc. rinkėjų.
Prieš ketverius metus rinkėjų aktyvumas siekė 47,16 proc.
Išrinkti Seimo nariai
Rinkimų rezultatai
Žemėlapiai sukurti Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
VRK pristatys pirmojo rinkimų rato rezultatus
Spalio 14 d., pirmadienį, 12 val. VRK surengs spaudos konferenciją, skirta Seimo rinkimų pirmojo rato rezultatams pristatyti:
TS-LKD seimo rinkimus pralaimėjo. Nors seime turės nemažą frakciją, bet valdančiosios koalicijos sudaryti negalės – su liberalais kartu paėmus neužteks balsų, o kitos partijos nesutinka su konservatoriais kartu dirbti.
Konservatorių valdymas baigėsi. Po 4 metų išsirinkome KITUS, su kuo jus gerbiami skaitytojai ir sveikinu.
O tie “kiti” bus geriau? 🙂
Socikai, valstiečiai, Skvernelio pasekėjai? O apie nemunoaušriečius net nekelbu…
Populistai. Daug kalba ir visiems žada.
Nieko, manau po ketrverių metų, o gal ir anksčiau, turėsime naujus rinkimus ir valdžion sugrįš konservatoriai ir liberalai. To ir lauksim 🙂
Dabar LSDP – turi 20, o konservatoriai – 18 mandatų, taigi rezultatai skiriasi tik 2- iem mandatais. Dėl likusių 62 mandatų dar vyks rinkimų 2-as turas, po kurio visai gali būti, kad sumoje konservatoriai Seime turės daugiau mandatų negu LSDP, taigi tokiu atveju teisė sudaryti Vyriausybę priklausys konservatoriams, kurie sudarys koalicinę daugumą su Liberalų sąjūdžiu, “vardininkais”, “lenkininkais” ir vėl valdys Lietuvą. Tai labai galimas galutinis šių rinkimų rezultatas.
Taip, kad Blinkevičiūtė išsisuks – nebus priversta palikti Briuselį.
Tai, ką? Konservatoriai ir toliau griaus tada švietimą ir, tuo pačiu, valstybę?
Vos atkurtą valstybę, tautinį švietimą jau nuo 1994 metų griauna ne tai kokia partija yra valdžioje, o nuo tų metų dvišalis (žečpospolitinis pagal esmę) susidėjimas su Lenkija. Taigi tik atsikračius tebesitęsiančio dėjimosi su Lenkija Lietuva gali tapti laisva – savo laisve lygi kitoms ES narėms. Nei konservatorių, nei socdemų koalicijos savo programose esančios valstybinio priklausomumo lygio dvišalystės su Lenkija atsikratymo, tapimo suvereniškai nuo Lenkijos laisva valstybe tiek de jure, tiek de fakto nenumato. Tokiu atveju esminio skirtumo kuri koalicija po rinkimų valdys lenkiška nelaisve “paraližuotą” Lietuvą – nėra. Laikas suprasti, įsisąmoninti, kad nei valstybiškai, nei konkrečiai švietimo srityje nesame tapę nuo Lenkijos laisvi.
Apie lietuvių kalbos valstybinio statuso gynimą kalba tik Nacionalinis Susivienijimas. Semo narys ir Uspaskicho taikos koalicijos atstovas Puidokas kartu su socialdemokratais , Laisvės partija, Lenkų rinkimine akcija ir dalimi liberalų berods balsavo už nevalstybinių kalbų vartojimą valstybinėse įstaigose, už vietovių ir gatvių užrašus nevalstybinėmis kalbomis?
“visai gali būti, kad sumoje konservatoriai Seime turės daugiau mandatų negu LSDP”.
Taip sakyti gali tik politinio įžvalgumo neturintis žmogus ir tai pasimatys akivaizdžiai spalio 28 d. Grįžkim tada čia ir prisiminkim ką rašė “Kažin”.. 😉
Socialdemokratai berods balsavo už vietovių ir gatvių pavadinimus ir nevalstybinėmis kalbomis, ir nevalstybinių kalbų vartojimą valstybinėse įstaigose, o tai ,mano nuomone, gali sudaryti sąlygas faktinei dvikalbystei ar trikalbystei, o gal ne faktinei autonomijai pietryčių Lietuvoje?
‘ Tamsta išreiškėte savo nuomonę ir sakinio gale padėjote klaustuką. Ar tai reiškia kad norėjot manęs kažko paklausti? Jei taip, klauskit, nesivaržykit.
‘ ‘ Jūs rašot “ir nevalstybinių kalbų vartojimą valstybinėse įstaigose” – tai įdomu. Kokį projektą svarstant buvo šis balsavimas? Norėčiau jį surasti, kaip jis vadinasi? Arba gal žinote datą kada balsuota?
Norėjau paklausti, ar manote, kad LSDP geriau saugos valstybinį lietuvių kalbos statusą? Asmeniniai balsavimo rezultatai lentelėje ( dėl Tautinių mažumų įstatymo projekto Nr.XIIP-2242 : lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37067&p_bals_id=-53011