Seimo Ateities komitetas, Valstybinė kalbos inspekcija ir Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyrius surengė diskusiją, kurioje kalbėta apie Lietuvoje gyvenančių imigrantų integraciją, įsidarbinimą ir būsimus Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų pokyčius.
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko dr. Audriaus Valotkos nuomone, per pastaruosius kelerius metus Lietuvos sociolingvistinė padėtis yra labai pasikeitusi.
Kaip mes turėtume į tai reaguoti?
„Manau, kalbant apie lingvistines teises, geras yra šviesaus atminimo buvusios teisingumo ministrės Mildos Vainiutės teiginys, kad valstybinės kalbos statutas reiškia, jog mūsų kalbos viešojoje erdvėje turėtų būti kuo daugiau“, – sakė Audrius Valotka.
Seimo narė Dalia Asanavičiūtė teigė, kad Lietuva vienintelė Europoje leido ukrainiečiams iki šiol nesimokyti mūsų valstybinės kalbos. Tačiau dabar imigrantams turi būti suteikta teisė įsitraukti į visuomenę, o Valstybinės kalbos įstatymo pokyčiai turėtų tai įgyvendinti.
„Visi čia atvykę ukrainiečiai, kurie bėgo nuo karo, atvyko išskirtinėmis sąlygomis. Ir mes vieninteliai Europoje leidome 3 metus nesimokyti lietuvių kalbos.
Esame pakantūs, tolerantiški ir tuo didžiuojamės. Todėl šis įstatymas, kuris pradės veikti nuo 2026 metų, įgyvendintų teisę suprasti, ką žmogus parduoda, kaip aptarnauja. Taip pat padėti žmogui suprasti kalbą ir įsitraukti į šią visuomenę“, – kalbėjo Dalia Asanavičiūtė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsieniečių integracijos grupės patarėja Gražina Genė teigė, kad dauguma baltarusių ir ukrainiečių sieja savo ateitį su Lietuva, todėl turėtų mokėti lietuvių kalbą.

Tačiau klausimų vis dar kyla dėl imigrantų iš Vidurinės Azijos. „Daugiausia žmonių į Lietuvą atvyksta iš postsovietinių šalių, pavyzdžiui, Uzbekistano, Tadžikistano, Kirgizijos ir Azerbaidžano, ir jie kalba rusiškai.
Tačiau sunku pasakyti, ar jie ilgam atvyksta į Lietuvą, ar mes esame tik tarpinė stotelė ir kiek tai įpareigotų juos mokytis lietuvių kalbos.
Bet Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, manau, turėtų mokytis lietuvių kalbos, nes didžioji dalis jų sieja ateitį su Lietuva“, – kalbėjo G. Genė.
Užimtumo tarnybos Paslaugų užsieniečiams skyriaus vedėja Ernesta Varnaitė pateikė informaciją apie ukrainiečių mokymą valstybės lėšomis.
Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata siūlė, kad imigrantai turėtų mokytis lietuvių kalbos net ir tuo atveju, kai Lietuva jiems yra tik tarpinė stotelė.
„Manau, kad, mokant imigrantus lietuvių kalbos, pinigai nebūtų išleisti veltui. Tai būtų įžanga į kultūros pažinimą. Jeigu žmogus vėliau išvyks iš Lietuvos, vis tiek dalis kalbos išliks atmintyje“, – svarstė R. Lopata.
Advokatas, buvęs Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis pažymėjo, kad statybų sektoriuje dirbantys imigrantai privalo bent minimaliai mokėti lietuvių kalbą dėl šio darbo specifikos.
„Statybose mes galime versti instrukcijas į bet kokią kalbą. Bet tada, kai reikės šaukti, kad pasitrauktų nuo traktoriaus, ir darbuotojas nesupras, mes pamatysime, kad tokiame operatyviniame lygmenyje neužtenka darbuotojo teisės žinoti darbo reikalavimus.
Darbuotojas privalo turėti minimalų kalbos žinių bagažą“, – dėstė V. Mačiulaitis.
Diskusiją moderavo Seimo Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata.
Parengta pagal LRS.lt pranešimą žiniasklaidai.
Visada lietuviai mokėsi okupantų kalbos, o dabar atvirkščiai ? Ar misija įmanoma ?
Lietuvių kalbos mokymas nėra į manomas be įžanginio Lietuvos istorijos mokymo MIGRANTO, norinčio apsigyventi Lietuvoje, KALBA tam, kad jis suprastų, kokioje šalyje nori apsgyventi. Tokiu atveju, Klaustuk, lietuvių kalbos migrantams mokymo misija, manyčiau, taptų įmanoma.
Be abejonės jiems turėtų tapti žinoma lietuvių kalbos vieta tarp kitų pasaulio tautų kalbų, jos vaidmuo visoje indoeuropiečių kalbų grupėje ir pan. Taip pat kertiniai lietuviškos, ne lenkiškos-rusiškos (bumblauskiškos) Lietuvos istorijos dalykai, ypač pabrėžiant Vilniaus kilmės lietuviškumą.
Iš tikrųjų klausimas turėtų skambėti realiai taip: KAIP IŠMOKYTI PER VIENERIUS METUS 220 000 KITATAUČIŲ IMIGRANTŲ VA’STYBINĖS LIETUVIŲ KALBOS??? IŠ KUR TURĖSIME GALYBĘ LITUANISTŲ, MOKANČIŲ GERAI LIETUVIŲ IR RUSŲ KALBAS, IDANT BŪTŲ SKLANDUS IR PROFESIONALUS LIETUVIŲ KALBOS MOKYMAS, IR DAR PER TOKĮ SUTEIKTĄ STEBĖTINAI TRUMPĄ VIENERIŲ METŲ LAIKOTARPĮ?????…..
Gintaras teisus. Todėl visiems taikyti 1 m. laikotarpį būtų nelogiška, nes migrantų būna įvairių – su noru pasinaudoti Lietuva kaip koridoriumi, persimetant į didesnes ES šalis arba ne, su noru kartu su šeima likti gyventi Lietuvoje arba ne, su noru pritapti prie esamų tautinių bendruomenių Lietuvoje kartu su jų religija arba ne, su noru pralaukti kol baigsis karo veiksmai Europos žemyne arba ne ir t. t. Noras pritapti prie esamų jų tautinių bendruomenių Lietuvai būtų priimtiniausias, nes jos, kaip jau mokančios lietuvių kalbą, galėtų per metus pačios išmokyti atvykėlius lietuvių kalba susikalbėti, o jų vaikus po metų galėtų leisti į bendro lavinimo mokyklas ton pačion klasėn arba klase žemiau. Ir taip lietuvių kalbos išmokymo misija migrantams per metus laiko, skaitantis ir su ankstesne mano pastaba, taptų įmanoma. Dėkoju.
Tos tautinių (kitakalbių) bendrijų kalbos Lietuvoje yra buvusiųjų jos okupantų palikimas, todėl dabartinių migrantų tapatinimas prie jų būtų strateginis neišmanymas. Dabartiniai migrantai tapatintini tiesiogiai prie lietuvių, gal, tarkim, – lietuvininkų, lietuvaičių pavadinimais.
> Mikas. Bet, kitakalbės bendrijos, pvz. rusų, kurios moka kalbėti, rašyti ir studijuoti mokslus lietuviškai, yra lojalios Lietuvai ir jų nariai yra Lietuvos piliečiai su atsiskyrusiu nuo Rusijos religiniu savo vadovu priešakyje. Migrantų rusų ar baltarusių (ten – dvikalbystė) pritapimas prie jų bendruomenių padėtų minėtiems atvykėliams per metus išmokti lietuvių kalbą, o vaikams, priėmus juos į bendro ugdymo mokyklas klase žemiau, suteiktų galimybę mūsų švietimo sistemoje gerai mokytis ilgus metus.
Tačiau derėtų atsižvelgti į psichologinę situaciją. Taigi pamąstykime. Visų pirma, šie rusakalbiai imigrantai jau nesunkiai prisitaikė Lietuvoje: pagal statistiką 60 nuošimčių lietuvių supranta rusiškai – tie kurie, būdami vyresniosios kartos žmonės, be problemų su rusakalbiais bendrauja, o tai duotas reikšmingas signalas: žiūrėkite – su lietuviais be problemų susikalabame, aišku, problema – tik jaunesnė karta, kurie gerai valdo anglų kalbą, bet nemoka rusų kalbos. / Manyčiau, realiai ką dar galima sugalvoti – tai parengti interneto specialius portalus, pritaikytus išmokinti rusakalbius lietuviškai! Atminkime, kalba eina ne apie 220 būsimus mokinius, o apie 220 000, kas yra sunkiai įsivaizduojama.
Šiaip tai akivaizdu, kad rinkiminis R. Lopatos renginys. Bet dėl ukrainiečių, tai jie karo ištikti žmonės, todėl trumpam (gal pusmečiui-metams) jiems turėjo būti padarytos išimtys kalbos mokėjimo atžvilgiu.
Dar negana to, pamenate, kokia buvo dirbtinai sukelta įtampa, kai buvo atliktas spaudimas rusų kalbos mokytojams, atseit arba tučtuojau einat mokyti ispanų kalbos, arba išeinate iš mokyklos, kas visai anksčiau nebuvo būdinga lietuviams – kaip ramiai ir draugiškai nusiteikusiai tautai užsieniečių atžvilgiu. / Nesuprantu kokiam galui buvo pasirinkta ispanų kalba, kurios mums mažiausiai reikia (bet čia gi valdančiųjų politikų fantazijos, ką padarysi – elgesys nesuprantamas). Jeigu išmintingai būtų pasiūlyta mokinti lotynų kalbos, tai dar dar, visgi aktualiau būtų mokiniams lietuvių mokyklose po anglų kalbos papildomai išmokti būtent vokiečių kalbos, kadangi šiuo metu yra paklausa darbuotojų naujai besisteigenčiose vokiečių įmonėse Lietuvoje!
Drįsčiau teigti, kad lietuvių kalbai pagal gramatinę žodžių struktūrą artimesnė net ne broliškos mums tautos latvių (moderni Aisčių kalba) kalba, o būtent rusų kalba tuo požiūriu, jog lietuvių ir rusų kalboms yra artima taisyklė – žodžių linksniavimas žodžių galūnėmis! O tai labai pažangu, norint sklandžiai kalbėti, skaityti ir rašyti. Taip pat tiek lietuvių, tiek rusų kalboms būdinga ilgesni ir labai konkrečiai skambantys žodžiai, todėl, kai pradedi kalbėti, iš karto įsijungia vaizduotė ir tai suteikia komfortiškas bendravimo sąlygas. / Aš manau, kai Putinas numirs, bus demaskuota jo žiauri ir antihumaniška sukurta ideologija, paremta beprasmišku mirties kultu vardan šovinistinio rusiško nacionalizmo. Aš manau, ateis toks laikmetis, kai paprasti rusai suvoks, į kokią mėsmalę broliškas tautas: ukrainiečius ir rusus buvo įtraukusi putiniška samprata, faktiškai pagrįsta narciziška didybės manija. Nepamirškime, kaip buvo demaskuotas ir pasmerktas stalinizmas po Stalino mirties.