Rugpjūčio paskutinėmis dienomis išėjo Vydūnui (Vilhelmui Storostai, 1868–1953) skirta (bio)bibliografijos rodyklė [1].

Dvasinio Mažosios Lietuvos vadovo, mąstytojo, rašytojo, publicisto ir kūrėjo pėdsakas mūsų kultūros istorijoje išskirtinis.

Vydūnas ir jo kūrybinis palikimas turi didelę Mažosios ir Didžiosios Lietuvos kultūros jungties prasmę, todėl šis kūrėjas iki šiol išlieka svarbus.

Asmeninio turinio bibliografijos rodyklė suvokiama kaip asmens protinių ir kūrybinių galimybių atspindys, apibendrinamoji ir vertinamoji išraiška.

Ji atskleidžia kūrėjų ir visuomenės veikėjų veiklos formas ir priemones, liudija apie asmens žinomumą, jo sumanymų sklaidą visuomenėje.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos dešimties bibliografų kolektyvas Vydūnui skirtą bibliografiją rengė nuo 2016 metų.

Turtingas žinių masyvas, tarsi svogūno lukštas, daugeliu sluoksniu dengė vydūnianos žinių šerdį. Bibliografų pastangomis reikalingos žinios buvo surastos, suklasifikuotos, anotuotos ir pateiktos vartotojams.

Rodyklėje sutelkti 7235 bibliografiniai įrašai.

Ji apima laikotarpį nuo 1884 m., kai Ragainės mokytojų seminarijos seminaristas V. Storosta, pasivadinęs:

Keliauninku, J. Skrioluku, J. Swirpliu ir Strazdeliu, paskelbė savo pirmuosius straipsnius ir grožinės literatūros kūrinius Tilžės laikraštyje „Nauja lietuwiszka ceitunga“, iki 2018 m. kai Lietuvoje buvo minimi Vydūno metai.

Rodyklę sudaro keturios dalys

Pirma dalis skirta Vydūno darbams:

autorinės knygos ir atskiri leidiniai, redaguoti ir sudaryti leidiniai, grožinė kūryba, dainų žodžiai renginių programose, straipsniai, vertimai, natos ir muzikos garso įrašai su Vydūno tekstais, jo komponuoti ir aranžuoti kūriniai.

Vydūno autorystei priskiriama apie 1800 kūrinių, įskaičiuojant ir jų pakartotinius leidimus bei vertimus. Antroje dalyje sutelktos žinios apie Vydūno visuomenę ir kūrybinę veiklą.

Įvairių lietuviškų žurnalų redaktorius ir publicistas, pirmasis keliaujantis filosofas Lietuvoje, savito charakterio ir išskirtinės išvaizdos asmuo ne kartą pateko į Lietuvos ir užsienio šalių spaudos puslapius.

Trečia dalis skirta Vydūno gyvenimo, kūrybos ir atminties įprasminimui. Gausus rašytojo draminis ir muzikinis palikimas traukė publikos, kritikų ir mokslininkų dėmesį.

Ketvirta dalis – Vydūno ikonografija: apima atskiras iliustracijas periodinėje spaudoje, atvirukus ir albumus.

Vartotojų patogumui daugelis bibliografinių įrašų anotuoti, parengtos pagalbinės asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės.

Tai palengvins tikslinės paieškos poreikius ir kartu paliudys tas vietas ir tuos asmenis, kurie prisidėjo prie Vydūno darbų nagrinėjimo ir garsinimo.

Rodyklė nebūtų atsiradusi be visuomenės dėmesio, ilgamečių ir sistemingų filosofinių, filologinių, teatrologinių ir muzikologinių tyrimų, kraštotyrininkų, bibliotekininkų ir muziejininkų triūso.

Ši knyga kartu ir pelnytas dėmesys Vydūno gerbėjams ir jo atminties puoselėtojams.

–––

[1] Vydūnas: anotuotoji (bio)bibliografijos rodyklė, 1884–2018 / Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka; [sudarė Tomas Petreikis]; [leidinį ir įrašus rengė Ringailė Bagušytė, Gražina Kubilienė, Vilma Račkauskaitė, Rita Urbonaitė]; [įrašus rengė Rimantė Bočenkienė, Renata Grušnienė, Irena Jezukevičienė, Danutė Miliukaitė, Asta Miltenytė, Danutė Sipavičiūtė]; [vertėjas į anglų kalbą Tomas Auškalnis]. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2024. 511, [1] p. – Asmenvardžių r-klė: p. 477–501. Vietovardžių r-klė: p. 502–511. ISBN 978-609-405-260-6 (spausdintinis). ISBN 978-609-405-258-3 (Knygos viršelio ir įvado skaitmeninis PDF).