Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius dar 2012-ųjų pabaigoje pasiūlė uostamiestyje pastatyti paminklą vienam žymiausių XX a. pirmosios pusės Mažosios Lietuvos kultūros veikėjų – filosofui, rašytojui, žurnalų leidėjui, dramaturgui, režisieriui, kompozitoriui, dirigentui, religijotyrininkui ir mokytojui Vydūnui.
– Ant fontano krašto palikęs batus Vydūnas savo dvasia kyla į viršų, – idėją paaiškino paminklo skulptorius Arūnas Sakalauskas. – Poilsiui skirta ir renginių metu maždaug 200 žmonių talpinsianti erdvė pasikeis neatpažįstamai. Manoma, kad tai taps patrauklia vieta įvairiems kultūriniams renginiams, poezijos skaitymams, kitokiems pasibūvimams.Pasak A. Sakalausko, aikštę ir į ją vedančius takus žadama nukloti deginto granito dviejų rūšių akmens trinkelėmis, o centrinę dalį – granito plokštėmis.
– Jau atskiromis dalimis nulietos Vydūno skulptūros detalės, – paskutinėmis naujienomis dalijasi A. Sakalauskas. – Kitą savaitę žadama visas detales surinkti į vieną figūrą.
– Visai neseniai būsimą Vydūno skverą apžiūrėjome kartu su valstiečių-žaliųjų lyderiu Ramūnu Karbauskiu, Seimo nariu Dainiumi Kepeniu, – pasakojo paminklo Vydūnui sumanytojas verslininkas Rimantas Cibauskas. – Jie savo akimis pamatė, kaip šiuo metu vykdomi skvero atnaujinimo darbai.
Miestas šiuo metu tvarko pačią aikštę, skulptūra yra liejama Ukrainoje, žodžiu, visi numatyti darbai juda pagal planą, – tęsia R. Cibauskas. – Iki Naujųjų metų žadame suspėti atlikti paties skvero sutvarkymo darbus. Šiemet, ko gero, skulptūros dar nestatysime. Artėja žiema ir temperatūra lauke gali būti minusinė, tad vargu ar pavyks paleisti fontaną. Susitikimo su Ramūnu Karbauskiu ir Dainiumi Kepeniu metu įtikinome juos, kad nereikia skubėti ir neverta verstis per galvą. Palauksime pavasario, kai atšils orai ir sužaliuos augmenija.
Vydūno paminklo sukūrimo ir jo pastatymo komisijos pirmininkas visuomenininkas, verslininkas ir politikas Rimantas Cibauskas sako, kad visi numatyti darbai vyksta kaip sumanyta.
Vydūno 150-osios gimimo metinės buvo paminėtos šių metų kovo 22-ąją.
Meniniam objektui ir architektūriniam skvero sutvarkymo projektui sukurti buvo organizuotas konkursas, kurį laimėjo menininkų grupė: architektas Petras Džervus, skulptoriai iš Ukrainos Olesis Sidarukas ir Borisas Krylovas, kuriems Klaipėdoje atstovauja skulptorius Arūnas Sakalauskas.
Detaliojo projekto rengimo autorius ir vadovas yra Rinaldas Regesas.
Iškirsti senieji skvero medžiai, atnaujinama danga, formuojami pėsčiųjų takai, bus įrengti nauji suoliukai, šiukšliadėžės, dviračių stovai, apšvietimas.
Pagrindinis skvero akcentas bus paminklas Vydūnui su fontanu.
Kompoziciją, pavadintą „Versmė“, sudarys sferinis 5 metrų pločio ir pusės metro aukščio pjedestalas, kuriuo tekės vanduo.
Ant jo iškils 2,7 m aukščio bronzinė Vydūno skulptūra. Vydūnas joje pavaizduotas basas, batai – padėti šalia.
Dabartinė pilka, bevardė skvero teritorija po rekonstrukcijos vien medžių, krūmų ir gėlių žaluma, lapija bei spalvomis žavės kiekvieno čia atėjusio žmogaus akį ir sielą.
Želdynų būklės įvertinimą atliko Klaipėdos universiteto Botanikos sodo želdynų ekspertė docentė dr. Rita Nekrošienė. Vietoje senų, peraugusių, ligotų medžių bus sodinami nauji.
Bus pasodintas vienas ąžuolas, 23 obelys „Mokum“ ir 3 japoniškos magnolijos.
Sodo teritorija bus užveista tokiais krūmais: beržalape lanksva , blizgančiuoju kauleniu, raukšlėtalapiais erškėčiais „Pink Roadrunner“ ir „White Roadrunner“, Mejerio alyvomis „Palibin“ ir šluoteline hortenzija „Wim’s Red“.
– Sode numatyti įdomūs takų, prieigų, želdinių ir gėlynų išdėstymai, atnaujinamos mažosios architektūros formos, žaidimo vietos ir erdvės vaikams, taip pat įvairiems viešiems renginiams numatyta 200 vietų erdvė, – pasakoja vienas iš Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus narių Petras Šmitas. – Žinoma, Vydūno sodo pagrindinis akcentas bus Vydūno paminklas, kuris bus statomas ant gaubtos formos paaukštinimo – fontano.
– Fontanas bus aptaisytas šlifuoto šviesiai pilko granitinio akmens plokštėmis. Vanduo tiekiamas centrinėje fontano dalyje ir jis tekės visu jo paviršiumi, – būsimas detales atskleidė P. Šmitas. – Nutekėjęs vanduo bus surenkamas fontano apačioje. Aplink fontaną pietryčių kryptimi yra suprojektuota pailgo kiaušinio silueto plokštuma – grindinys, kuris bus išklotas deginto granito plokštėmis ir užbaigiamas nedideliu ir ne viso apskritimo „Mąstytojo suolu“.
– Žmogus, sėdėdamas ir žiūrėdamas į Vydūno skulptūrą, galės mąstyti apie būtį, egzistenciją, žmogaus pašaukimą ar tiesiog gėrėtis medžių ir gėlių spalvomis, jų kvapais, – sako P. Šmitas.
Tokie apskritimai su suolais, kiek didesni, dar bus du. Ir vienas ilgas puslankio formos suolas su atkalte bus iš rytų pusės.
Kiaušinio silueto plokštumoje – grindinyje iškalami Vydūno „Visatos ir žmogaus sąrangos“ reikšmingi terminai.
Pasak pašnekovo, už „Mąstytojo suolo“ yra numatyta vieta įamžinti žmones, įstaigas, prisidėjusias prie šio paminklo ir Vydūno sodo sukūrimo bei jo įgyvendinimo.
– Pėsčiųjų takai ir pėsčiųjų salelės suprojektuotos taip, kad jos sklandžiai susilietų su paminklo bendra kompozicija ir kartu atliktų savo tiesioginę žmogaus judėjimui skirtą funkciją, – tęsia P. Šmitas.
Visu skvero perimetru bus įrengti betoniniai gazoniniai borteliai. Kartu atnaujinta šaligatvių danga prie Bokštų gatvės ir skersgatvio, jungiančio Bokštų ir Puodžių gatves.
Vydūno skulptūros apšvietimui numatyti dviejų tipų atramų šviestuvai ir prožektoriai.
Suoliukai suprojektuoti lenkti – su atrama ir be atramos.
Vizualizacijos projekte numatyta, kad mes mieste turėsime naują, šiuolaikinę, modernią ir patogią bei spalvingą aikštę – sodą su Vydūno skulptūra ir fontanu.
– Šalia naujo Vydūno sodo yra dvi mokyklos ir manau, kad mokiniai ilgesnių pertraukų metų lankys sodą.
Manau, kad ekskursijų vadovai į savo maršrutą taip pat įrašys ir ves ekskursijas prie Vydūno paminklo, – įsitikinęs P. Šmitas. – Atvykę žmonės iš kitų šalių sužinos, kas tas Vydūnas buvo, kuo jis nusipelnęs. Čia bus patogi vieta jaunimui skirti pasimatymus, ruošti įvairius renginius su muzika, vaidinimais.
Pasak P. Šmito, turime būtent tokio meninio – architektūrinio sprendimo aikštę – Vydūno sodą, ir jį labiausiai neramina jo išsaugojimas, priežiūra.
„Juk vandalų niekur netrūksta. O čia bus labai daug gražių gėlių, krūmų, obelų, magnolijų ir kaip išvengti jų žalojimų, mindymų, rovimų bei kitų vandališkų dalykų…“
Todėl būtina sode įrengti stebėjimo kameras ir, žinoma, pasirūpinti policijos globa, įsitikinęs pašnekovas.
Kai kurie klaipėdiečiai piktinosi, kad kertami tokie dideli medžiai, bet P. Šmitui svarbiausia, kad visi darbai būsimame Vydūno sode būtų atlikti kokybiškai, be priekaištų ir laiku.
Iškilus kūrėjas ir mąstytojas Vydūnas, viena iš pačių ryškiausių Tautai ir Valstybei nusipelniusių asmenybių, yra vertas ne mažesnio pagerbimo kaip M. Mažvydas, K. Donelaitis, A. Baranauskas, M. K. Čiurlionis, J. Basanavičius, Maironis, I. Simonaitytė ar kitas panašaus masto kūrėjas.
Verslininkas Rimantas Cibauskas įsitikinęs, kad paminklas – tai dėkingumo už tai, ką gavome iš Vydūno, už paliktą išmintį ir tauraus gyvenimo pavyzdį ženklas.
Jo nuomone, ar dėkingumas bus tikrai išreikštas, priklausys nuo to, kaip bus įgyvendinta pati idėja.
