Lietuvoje vis dar vyraujant karštiems orams, specialistai pastarosiomis paromis stebi padidėjusį oro užterštumą.

Pasak Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjos Vilmos Bimbaitės, oro tyrimų stotys fiksuoja padidėjusį oro užterštumą kietosiomis dalelėmis KD10 daugelyje šalies miestų.

Rugsėjo 4 d. paros duomenimis kietųjų dalelių (KD10) paros ribinė vertė viršyta Vilniaus Žirmūnų, Kauno Noreikiškių, Klaipėdos Centro ir Jonavos oro kokybės tyrimų stotyje. Taip pat dienos metu ozono koncentracijos išaugo ir Vilniaus Lazdynų OKT stotyje viršyta O3 8 val. koncentracijai nustatyta norma.

„Didžiausios koncentracijos šiuo metu Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Jonavoje. Oro kokybė pablogėjo užsitęsus sausų ir ramių orų laikotarpiui, dėl ko teršalai, išmesti iš transporto, dėl pakeltosios taršos, statybų, kelių remonto darbų ir kt., kaupiasi aplinkos ore ir neišsisklaido“.

Vilniaus Žirmūnų OKT stotyje papildomai aukštos kietųjų dalelių koncentracijos buvo išmatuotos darbo valandomis dėl netoliese vykstančių statybų ir statybų aplinkoje intensyvesnio sunkiasvorio transporto eismo sukeltos pakeltosios taršos (dulkės pakeliamos įvažiuojant ir išvažiuojant iš statybų aikštelės) – kietųjų dalelių koncentracija didžiausia statybų teritorijoje ir aplink darbų aikštelę.

Specialistė taip pat atkreipė dėmesį, kad papildomas šių teršalų kiekis pastarosiomis dienomis kartu su oro masėmis atneštas ir iš kitų šalių oro masei keliaujant iš pietryčių.

Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimi meteorologinės sąlygos per artimiausias paras nesikeis, vyraus sausi, be lietaus orai. Vyraus vidutiniškai palankios meteorologinės sąlygos teršalų išsisklaidymui, tad kietųjų dalelių koncentracija miestuose išlieka padidėjusi – išaugs KD10 paros ribinės vertės viršijimo tikimybė. Be to, dėl karštų ir saulėtų orų ozono koncentracija aplinkos ore taip pat bus padidėjusi.

Rugsėjo 6 dieną šalyje taip pat vyraus vidutiniškai palankios meteorologinės sąlygos teršalų išsisklaidymui, tačiau kietosiomis dalelėmis užteršta oro masė jau bus praslinkusi, todėl prognozuojama, kad KD10 bei KD2,5 koncentracijos bus sumažėjusios.

Padidėjusios kietųjų dalelių koncentracijos miestuose šiuo metu tikėtinos prie intensyvaus eismo gatvių bei didžiausios ozono koncentracijos fiksuojamos antroje dienos pusėje, todėl gyventojams rekomenduojame vengti intensyvios fizinės veiklos atvirame ore ir būti atokiau nuo aplinkos oro taršos šaltinių.

NVSC specialistai jautresniems gyventojams pataria:

Riboti veiklą lauke:

• Venkite intensyvaus fizinio aktyvumo lauke, ypač vidurdienį ir popietėmis, kai ozono koncentracija yra didžiausia.
• Jei įmanoma, praleiskite daugiau laiko uždarose patalpose su gerai veikiančiu oro kondicionavimu.

Stebėti oro kokybės rodiklius:

• Sekite oro kokybės rodiklius (AQI) ir atkreipkite dėmesį į įspėjimus dėl ozono lygio.
• Naudokite programėles ar interneto svetaines, kurios teikia realaus laiko informaciją apie oro kokybę.

Rūpintis jautresniais asmenimis:

• Vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir žmonėms su kvėpavimo takų ar širdies ligomis reikėtų būti ypač atsargiems ir riboti laiką lauke.
• Sergantiems astma rekomenduojama turėti savo vaistus su savimi ir juos naudoti pagal gydytojo nurodymus.

Vengti užterštų vietovių:

• Venkite buvimo arti intensyvaus eismo gatvių ir pramoninių teritorijų, kur ozono koncentracija gali būti didesnė.

Naudoti oro valytuvus patalpose:

• Apsvarstykite galimybę naudoti oro valytuvus, kad sumažintumėte ozono ir kitų teršalų kiekį patalpose.

NVSC primena, kaip derėtų elgtis, kai  paskelbiama informacija apie padidėjusį aplinkos oro užterštumą kietosiomis dalelėmis.

Kietųjų dalelių poveikis žmonių sveikatai

Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių, biologinių komponentų (alergenų, mikroorganizmų).

Didesnės kietosios dalelės (KD10) paprastai paveikia viršutinius kvėpavimo takus, nukeliauja iki bronchų, dažniausiai sukelia kosulį ir čiaudulį, o smulkiosios (KD2,5) patenka į plaučius, kraują ir gali paveikti ne tik kvėpavimo, bet ir kraujotakos sistemos organus, pabloginti vidaus organų funkciją, apsunkinti lėtinių ligų eigą.

Kai kuriems žmonėms oro tarša itin kenksminga

Oro taršai kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu ir kitiems teršalams ypač jautrūs yra kūdikiai, vaikai, nėščiosios, pagyvenę asmenys, asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo sistemos bei kraujotakos sistemos ligomis. Šie asmenys priskiriami rizikos grupei ir turėtų labiau saugotis.

Dažniausiai gali pasireikšti šie ūmaus teršalų poveikio požymiai: akių, nosies ir gerklės dirginimas, dusulys, kosulys, susilpnėjusi plaučių funkcija (ypač sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga), padidėjęs kvėpavimo takų imlumas kvėpavimo takų infekcijoms (ypač vaikų), paūmėjusios kvėpavimo takų alerginės uždegiminės reakcijos.