Atšilus orams dauguma skuba naudotis visais lauko malonumais. Tiesa, gydytojai pastebi, kad aktyviai leidžiant laisvalaikį, svarbu nepamiršti gerti vandenį. Jo trūkumas gali sukelti sveikatos problemų. Viena iš tokių – vandens stygius gali prisidėti prie vidurių užkietėjimo, o tai yra viena iš dažniausių aplinkybių, skatinančių stenėjimą tuštinimosi metu.
Nuolatinis stenėjimas tuštinantis gali būti viena iš hemorojaus priežasčių, sako koloproktologas dr. Saulius Švagždys. Jis dalinasi, kas dažniausiai skatina šią vis dar tabu laikomą ligą, kaip ją atpažinti, kada vertėtų kreiptis į specialistus ir kaip užkirsti kelią tolimesniam hemorojaus progresavimui.
„Nors hemorojus – liga, apie kurią vis dar vengiama atvirai kalbėti, pastebime, jog su ja susiduria vis daugiau įvairaus amžiaus pacientų. Deja, bet žmonės dažnai stengiasi susigyventi su šia problema ir kreipiasi į gydytojus tik tada, kai hemorojus jau būna pažengęs ir lieka vienintelis gydymo kelias – klasikinė operacija. Tačiau diagnozavus ligą laiku, gydymas gali būti daug paprastesnis, taikant modernesnius ir mažiaus skausmingus metodus“, – teigia medicinos ir chirurgijos centre „Affidea“ dirbantis koloproktologas.
Lemia gyvenimo būdas ir genetika
Nėra vienos hemorojaus priežasties, tačiau anot S. Švagždžio, dažniausiai tai lemia gyvenimo būdas.
„Viena iš pagrindinių ir pirminių šios ligos priežasčių – vidurių užkietėjimas, kai apsunkėja tuštinimasis, vėliau neretai seka ilgas ir pernelyg intensyvus stenėjimas. Tai iššaukia nesubalansuota mityba, mažas skaidulų kiekis maiste ir skysčių trūkumas. Būklę pabloginti gali ir karštas drėgnas oras, alkoholio vartojimas, antsvoris ir sėslus gyvenimo būdas, ilgai trunkantis sėdimas ar stovimas darbas. Taip pat nėštumas, sunkumų kilnojimas ir, žinoma, genetinis polinkis“, – dėsto specialistas.
Norint išvengti ligos ar pagerinti esamą padėtį, pirmiausia gydytojas pataria keisti gyvenimo būdą ir pasirinkti tinkamus mitybos įpročius – gerti pakankamai skysčių, į racioną įtraukti skaidulų turinčių produktų, vengti aštraus maisto ir alkoholio. Vertėtų padidinti ir fizinį aktyvumą, stiprinti pilvo raumenis, o tuštinantis – neskaityti knygos, žurnalo ir nenaršyti telefone.
„Taip pat reikėtų iš esmės vengti sąlygų, didinančių spaudimą pilvo srityje, nes dėl šios priežasties kraujagyslių tinklai gali padidėti, hipertrofuoti ir sukelti nemalonius pojūčius išangės srityje, skausmą ar net kraujavimą“, – perspėja S. Švagždys.
Kaip gydyti ir kada kreiptis į specialistus?
Anot gydytojo, hemorojaus gydymas priklauso nuo ligos laipsnio.
Jei žmonės rūpinasi savo sveikata ir ieško pagalbos dėl beprasidedančio hemorojaus simptomų, tuomet jiems užtenka konsultacijos ir patarimų dėl mitybos ar gyvenimo būdo keitimo. Taip pat įvairių žvakučių, tepalų bei vaistų.
Jeigu medikamentinis gydymas nepadeda ir būklė nepagerėja, gydant neinvazinėmis priemonėmis, gali būti taikomas intervencinis ambulatorinis gydymas, aiškina „Affidea“ klinikoje dirbantis S. Švagždys:
„Vienas efektyviausių minimaliai invazinių gydymo metodų – hemoroidinių mazgų užveržimas guminiais žiedais. Ši procedūra trunka vos kelias minutes, jos metu vidiniai hemoroidinių mazgų elementai užveržiami guminiais žiedais. Po procedūros mazgai dėl nutrūkusios kraujotakos žūsta ir per 5-7 dienas savaime be skausmo pasišalina iš organizmo“.
Gydytojas priduria, jog gleivinėje nėra skausmo receptorių, dėl to šios procedūros metu nereikia anestezijos: „Po procedūros retai kada reikia skausmą malšinančių vaistų ir žmogus gali nedelsiant grįžti į įprastą gyvenimą“.
Jeigu ligoniai turi didelius ar kraujuojančius mazgus, kurių negalima gydyti ambulatoriškai minimaliai invaziniais metodais, gali prireikti operacijos.
„Modernus hemaroidinių mazgų chirurginis pašalinimas su regionine arbe bendra nejautra yra nesudėtinga operacija, trunkanti maždaug pusvalandį. Po jos pacientas ligoninėje praleidžia dažniausiai ne ilgiau kaip parą ir tęsią gydymą namuose. Pastaraisiais metais medicinos įstaigose taikomos naujos, patobulintos ir audinius tausojančios operacijos, po kurių, lyginant su tradicinėmis, pooperacinis laikotarpis yra kur kas trumpesnis, o ligoniai mažiau kenčia skausmą. Jų metu naudojama lazerio energija mazgui sunaikinti. Vis tik tokių operacijų metu mazgai nėra pilnai pašalinami, todėl po lazerinės hemoroidektomijos lieka didesnė atkryčio tikimybė“, – perspėja S. Švagždys.
Jis ragina pastebėjus pirmuosius ligos požymius kuo greičiau kreiptis į gydytojus: „Hemorojus nėra pavojingas ir negydomas gali sukelti nebent anemiją dėl nuolatinio kraujavimo. Tačiau lėtinio hemorojaus simptomai linkę progresuos ir sukelti vis labiau gyvenimo kokybę bloginančių pojūčių. Todėl nesigėdykite, nedelskite ir kreipkitės į specialistus – taip po suteiktos konsultacijos ir gydymo galėsite džiaugtis įprasta gyvenimo kokybe.“
