Nuo liepos 1 dienos Lietuvoje įsigalioja naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas. Vaistų gamintojų asociacija (VGA) perspėja, kad naujame sąraše toliau mažėja vaistų pasirinkimas. Anot VGA atstovų, tokia padėtis susidaro dėl itin griežtų šalyje taikomų kompensuojamųjų vaistų kainos kriterijų, kurie riboja konkurenciją rinkoje.
„Jau dabar nemažoje grupėje vaistinių preparatų yra belikę tik po vieną ar po du tiekėjus, o tai – didelė rizika patirti vaistų trūkumą. Nekeičiant dabartinės kompensuojamųjų vaistų kainos nustatymo tvarkos, kyla pavojus jau netolimoje ateityje prarasti dalies gamintojų parduodamus vaistus. Dėl to, pirmiausia, nukentės ligoniai, negausiantys jiems reikalingų preparatų“, – sako VGA vadovė Genutė Voverienė.
Skelbiama, kad nuo 2023 m. pradžios ligoniams pradėti kompensuoti beveik 40 naujų vaistinių preparatų. Vis dėlto, pasak G. Voverienės, naujausiame kompensuojamųjų vaistų kainyne numatytų vaistų kiekis, palyginti su 2022 m. antru pusmečiu, sumažėjo. Nerimą ypač kelia kiekviename kainyne didėjantis vaistų grupių skaičius, kai tiekėjų skaičius – mažėja. Palyginti su ankstesniu kainynu, daugiau nei 100 vaistų grupių tiekėjų skaičius sumažėjo.
„Mažėjantis tiekėjų skaičius – rezultatas to, kad gamintojams tampa nepatrauklu tiekti vaistus Lietuvos rinkai. Dėl to šalyje daugėja brangesnių vardinių, čia neregistruotų preparatų. Kitaip tariant, Lietuva priversta tiekti neregistruotus vaistus, kurie – brangesni, o augančios išlaidos jiems apkrauna ir taip įtemptą valstybės biudžetą“, – teigia VGA vadovė.
Svarbiausia priemonė neigiamoms tendencijoms stabdyti – kainų „atšildymas“
Kompensuojamų vaistų kaina Lietuvoje nustatoma remiantis vidutine veikliosios medžiagos kaina. Ji apskaičiuojama pagal mažiausią tos molekulės kainą penkiose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Pagal dabar galiojančius teisės aktus, vieną kartą nustatyta, kaina yra fiksuojama – „užšaldoma“ ir ateityje gali tik mažėti. Šiuo metu Lietuvoje esanti didžiausia galima priemoka ligoniui – 25 proc. nuo bazinės kainos, o tai apriboja dalies vaistų gamintojų patekimą į šalį. Todėl, anot asociacijos vadovės, būtina imtis skubių veiksmų ir „atšildyti“ kompensuojamųjų vaistų kainas.
„Dėl besikeičiančių gamybos technologijų, taip pat infliacijos, aplinkos apsaugos reikalavimų ir kitų dedamųjų kompensuojamųjų vaistų kainos didėja ES šalyse, bet ne Lietuvoje. Naujajame kainyne daugiau nei pusės vaistų bazinės kainos yra žemesnės nei ankstesniajame. Gali atrodyti, kad tokie pokyčiai – teigiami, tačiau Lietuvos rinka yra itin maža, o sumažintos kainos dar labiau smukdo šalies patrauklumą vaistų gamintojams, kas mažina ir reikalingų vaistų tiekimą“, – sako G. Voverienė.
Ilgalaikiai sprendimai – rinkos tvarumui palaikyti
Anot VGA vadovės, ne tik finansinis, bet ir teisinis reguliavimas daro didelę įtaką tiek konkrečios valstybės patrauklumui vaistų tiekėjų atžvilgiu, tiek ir tos valstybės gyventojų sveikatai. Jos teigimu, vieningas, ligoniui palankus vaistų rinkos reguliavimas svariai prisidėtų prie Lietuvos patrauklumo didinimo ir šalies gyventojų sveikatos būklės gerinimo.
„Jei tiekėjas neturi galimybės tiekti kompensuojamuosius vaistus, paprastai apskritai praranda susidomėjimą ta rinka. Dėl to ligoniai netenka galimybės įsigyti gana plataus sąrašo tiek receptinių, tiek nereceptinių medikamentų, ir tai gali atsiliepti jų sveikatai. Į tai dėmesį yra atkreipusi ir Valstybės kontrolė, tačiau jos išvados vis dar nėra patvirtintos Seimo Sveikatos reikalų komiteto. Todėl kiekviena pradelsta diena prisideda prie vaistų prieinamumo ligoniams mažinimo“, – teigia G. Voverienė.
VGA vadovės teigimu, siekiant užtikrinti didesnį vaistinių preparatų prieinamumą ilguoju laikotarpiu, būtina peržiūrėti vaistų kainodarą reguliuojančius teisės aktus. Šie pokyčiai taip pat paskatintų sveiką vaistų gamintojų konkurenciją ir didintų rinkos tvarumą.
