Mūsų šalis pagrįstai gali būti vadinama mėgstamiausia ligas platinančių erkių vietove Europoje. NVSC duomenimis, pagal sergamumo erkiniu encefalitu rodiklį Lietuva jau ne vienerius metus – tarp labiausiai užsikrečiančių šalių Europoje. Tuo tarpu draudikai atkreipia dėmesį, kad atšilus orams ir prasidėjus aktyvesniam žmonių buvimui gamtoje, Laimo liga – dažniausia infekcinė liga.
NVSC statistika rodo, 2023 metais Lietuvoje buvo užregistruota 2880 Laimo ligos atvejų, 2022 metais – 2380 atvejų, sergamumo rodiklis išaugo nuo 84 iki 100 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Pernai erkinio encefalito atvejų užfiksuota taip pat daugiau nei 2022 metais, atitinkamai 377 ir 597 atvejai (sergamumo rodiklis padidėjo nuo 13,3 iki 20,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Daugiametė sergamumo erkiniu encefalitu dinamika rodo, kad sergamumo juo pikas Lietuvoje stebimas birželio-spalio mėnesiais.
„Erkių turime daug ir jos yra paplitusios visoje Lietuvoje. Atsižvelgiant į gyventojų skaičių, Lietuva pasižymi ne tik didžiausiu sergamumu erkiniu encefalitu Europoje, bet ir yra tarp pirmaujančiųjų pasaulyje. Šalyje spygliuočių miškų erkių mažiau, juose žmones jos puola rečiau. Tačiau Lietuvoje vyrauja drėgni lapuočių ir mišrūs miškai, neprižiūrėti krūmynai, kur erkėms itin patinka. Joms itin palanki terpė ir nenušienautos pievos ir netgi parkai, skverai bei daugiabučių kiemų žaliosios teritorijos“, – pasakoja draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Šeimos gydytojas Julius Dabkus atkreipia dėmesį, kad erkės gali būti ne tik žolėje, bet ir krūmuose. „Jos užkopia į reikiamą aukštį iki 1 metro ir laukia aukos, išskleisdamos dvi kojas į išorę, kurios yra ir jų jutimo organai. Jose yra indikatoriai, kurie fiksuoja ne tik oro drėgmę, bet ir šilumą. Erkė tinkamą auką pasirenka pagal kūno šilumą ir iškvepiamą anglies dioksidą. Jos gali pajusti net menkiausią judesį ir įsikabinti į praeinančią auką savo kojomis, kurios turi kabliukus, kad joms būtų patogiau ropoti per drabužius ar gyvūno kailį. Patekusi ant aukos erkė gali ropoti 1-2 val., kol ras tinkamą vietą maitinimuisi. Kur minkštesnė oda ir šiltesnė vieta“, – pasakoja šeimos gydytojas.
Pasak J.Dabkaus, erkinio encefalito užkratas su šio parazito seilėmis papuls į aukos kūną iš karto. Tuo tarpu Laimo ligos sukėlėjas veisiasi erkės žarnyne, todėl šia liga užsikrečiama, kai erkė prisisiurbia žmogaus kraujo ir jį atpila. Gydytojo teigimu, tam gali prireikti poros valandų.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ statistika rodo, kad 60 proc. visų išmokų dėl infekcinių susirgimų sudaro Laimo liga, tuo tarpu erkinis encefalitas – vos kelis procentus. V. Katilienė atkreipia dėmesį, kad nuo Laimo ligos imunitetas neįgyjamas, žmonės ja gali sirgti ir keletą kartų.
Geriausia erkinio encefalito prevencija yra skiepai. „Gjensidige“ sveikatos draudimo duomenys rodo, kad per pastaruosius penkerius metus pasiskiepijusių nuo erkinio encefalito skaičius išaugo dukart.
Draudimo bendrovės atstovė pažymi, kad asmens draudimu apsidraudę klientai erkių sukeltų ligų atveju gauna išmoką, kurią panaudoja įvairiems tikslams. „Vieni ją skiria reabilitacijai po infekcijos ir kūno stiprinimui, kiti renkasi mokamas gydytojo konsultacijas ar kitas paslaugas, o būna ir taip, kad sveikdamas žmogus įsigyja tai, kas jam teikia džiaugsmo ir padeda atsistoti ant kojų po ligos“, – komentuoja V. Katilienė.
„Gjensidige“ duomenimis, vidutinė atlyginta žala susirgus erkių platinamomis ligomis šiemet siekia apie 600 eurų. Per praėjusius metus klientams buvo išmokėta 45 tūkst. eurų klientams, susirgusiems erkių platinamomis ligomis.
Šeimos gydytojas J.Dabkus atkreipia dėmesį, kad laiku negydoma infekcija gali lemti itin skaudžias sveikatos būklės komplikacijas. „Lengviausia Laimo ligą diagnozuoti tada, kai įkandus erkei ant odos lieka raudona dėmė. Tačiau beveik kas antram visų susirgusiųjų ši dėmė nesusidaro, todėl ne iš karto pavyksta tiksliai nustatyti negalavimų priežastis. Laimo ligos inkubacinis periodas gali trukti iki 30 dienų.
Todėl, jeigu įkando erkė, svarbu žinoti, jog pirmieji teigiami kraujo duomenys atsiranda tik praėjus dviem savaitėms nuo įkandimo, nes per tiek laiko pasigamina pirmieji IgM globulinai. Veiksmingų skiepų nuo Laimo ligos, deja, nėra, jai imunitetas neįgyjamas, todėl žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai, jeigu vėl įsisiurbs užsikrėtusi erkė“, – pasakoja šeimos gydytojas.
J. Dabkaus teigimu, Laimo ligą galima gydyti antibiotikais, tačiau nuo erkinio encefalito saugo tik skiepai. „Nuomonė, kad Laimo liga yra sunkesnė nei encefalitas, nėra teisinga. Laimo ligos atveju pagrindiniai požymiai yra karščiavimas, galvos, sąnarių ir raumenų skausmas, galvos svaigimas, silpnumas ir svorio kritimas; sergant erkiniu encefalitu 75 proc. požymių sudaro aukšta temperatūra, stiprus galvos skausmas, pykinimas, sprando standumas, mieguistumas ir bloga bendra savijauta. Be to, gali pasireikšti įvairaus sunkumo meningitas ar meningoencefalitas“, – kalba šeimos gydytojas.
Jis siūlo skiepytis tinkamu laiku ir laikytis skiepų grafiko. „Skiepytis reikia keliomis dozėmis, o po pirmųjų injekcijų yra ilgesnis laikotarpis, todėl reikėtų turėti skiepų kalendorių ar pasą. Kadangi injekciją reikia pakartoti kas trejus ir penkerius metus, ją reikėtų įrašyti į kalendorių“, – pabrėžia J. Dabkus.
