Mano mielas kolega Kasparas Adomaitis klausė kito mano mielo kolegos Tomo Tomilino, kas čia blogo, jei keisis Valstybinės miškų urėdijos statusas iš valstybinės įmonės į uždarąją akcinę bendrovę. Atrodytų išties, juk vis tiek akcijos visu 100 proc. priklausyti gali tik valstybei.
Mano atsakymas būtų toks. Nesvarbu, kad pakeitus teisinį statusą bus formaliai išlaikyti tie patys tikslai. Tų tikslų svoris jau tampa nevienodas. Nes akcininko, nesvarbu, ar tai valstybė, ar privatus asmuo, lūkestis iš bendrovės yra vienas – gauti pelną. Ne tam, kad miškai būtų tvarkomi racionaliai, ne tam, kad ūkiniuose miškuose būtų užtikrinta esančių gamtinių vertybių apsauga, ne tam, kad ūkinė veikla būtų vykdoma su mažiausiu poveikiu aplinkai.
Tam, kad iš miškų kirtimo būtų gaunama didžiausia grąža. Tam reikalui steigiama akcinė bendrovė. To sieks bet kuris uab’o vadovas. Nes nuo to tiesiogiai priklausys jo atlyginimas, premijos ir ateitis. Jei policijos atlyginimas priklausytų nuurėfo kelių pažeidėjų skaičiaus.
Ar policijai tada būtų naudinga užsiimti nusikaltimų užkardymu? Nebūtų. Nežiūrint to, kad prevencinė veikla ir liktų įrašyta policijos veiklos nuostatuose.
Todėl ir toks miškų ab’as rinksis ne tokį miškų kirtimo būdą, kuris daro mažesnį poveikį aplinkai, bet tokį, kuris leis per trumpiausią laiką didžiausią kiekį medienos žaliavos paruošti. Jau dabar dirbdamas prie poveikio aplinkai vertinimų randu atvejų, kai galima įtarti, jog biržės yra iškertamos kartu su juodųjų gandrų lizdais, nors tie lizdai yra saugomų rūšių informacinėje sistemoje pažymėti.
Nors net jei ir nebūtų pažymėtas lizdas, ne tik kad tas medis, bet ir miškas Miškų kirtimo taisyklėse nustatytu atstumu negali būti liečiamas. Kam tai rūpės ab’e?
Todėl valstybinių miškų uabizaciją tenka vertinti tik kaip siekį dar labiau intensyvinti lentapjovystę miškuose. Ir tai yra negerai, mielas Kasparai. Nes ir jau dabar daug kur ūkininkavimas yra per intensyvus ir dėl to miškų ekologinė būklė yra prasta, nors ūkininkaujama miškuose turėtų būti taip, kad ji neprastėtų.
Net kalbant apie vertes išreikštas eurais, kur kas didesnę vertę sukuria sveikas tausojančiai naudojamas miškas. Nes ne tik lentos duoda eurus. Vien tik medienos gamybos tikslo iškėlimas virš kitų tikslų yra nenoro matyti platesnį vaizdą rezultatas.
Noriu tikėti, kad daugiau apie darnaus išteklių naudojimą nusimanantys Seimo nariai patys supras ir sugebės įtikinti kitus kolegas Seime, kad miškų uabizacijos projektas būtų atmestas kaip neatitinkantis šiandienos situacijos ir visuomenės poreikių.