Kovo 27 d., Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seime vykusiame seminare Senovės baltų religinė bendrija Romuva, surengtame seminare „Pagarba religijos laisvei: religinių mažumų padėties ir patirčių analizė“, aptarė Romuvos ir kitų Lietuvos religinių bendrijų padėtį šiuolaikinėje Lietuvoje.
Seminare dalyvavo ir pasisakė Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė, religijotyrininkė prof. dr. Milda Ališauskienė, Seimo nariai Vytautas Raskevičius, Arūnas Valinskas, Robertas Šarknickas ir Valdemaras Valkiūnas, Romuvos vaidilos Nijolė Balčiūnienė ir Jonas Vaiškūnas, Teisingumo ministerijos specialistas Donatas Glodenis.
Seminarą pasveikino ir įvadinę kalbą pasakė Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas V. Raskevičius. Romuvos Krivė I. Trinkūnienė apžvelgė Romuvos bendruomenės istoriją ir dabartį. Religijotyrininkė prof. dr. M. Ališauskienė išsamiai aptarė religinių mažumų, visuomenės ir valstybės santykius šiuolaikinėje Lietuvoje. Seimo narys Arūnas Valinskas pasisakė apie religijos ir politikos santykį. Apie religinių mažumų teisių ir laisvių reikalus bei netradicinių religinių bendrijų diskriminavimą kalbėjo Romuvos vaidila Jonas Vaiškūnas ir Teisingumo ministerijos atstovas D. Glodenis ir kiti seminaro dalyviai.
Renginio pabaigoje buvo pasiūlyta Seminaro dalyvių vardu priimti bendrą pareiškimą, kuriame būtų atkreiptas valdžios institucijų dėmesys į Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pažeidimus ir netradicinių religinių bendrijų diskriminavimo atvejus:
Seminaras „Pagarba religijos laisvei: religinių mažumų padėties ir patirčių analizė“ PAREIŠKIMAS Vilnius, 2024-03-27 Mes seminaro „Pagarba religijos laisvei: religinių mažumų padėties ir patirčių analizė“ dalyviai aptarę Religinių bendrijų padėtį, religinių mažumų teisių ir laisvių klausimus, religijos ir politikos santykį šiuolaikinėje Lietuvoje pareiškiame, kad
-
Religinių bendruomenių ir bendrijų santykius su valstybe reglamentuojančiuose teisės aktuose ir kituose dokumentuose yra įtvirtintas religinių organizacijų nelygiateisiškumas.
-
Valstybės pripažintos tradicinės ir kitos (netradicinės) religinės bendruomenės ir bendrijos turi turėti vienodas teises valstybėje pagal paties Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme įtvirtintą valstybės pripažinimo apibrėžimą, kuris reiškia, kad tiek tradicinėms, tiek netradicinėms religinėms organizacijoms pripažinimas Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalimi suteikiamas remiantis tuo pačiu kriterijumi, o būtent, kad jos turi tvirtą ir ilgalaikę atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Pripažinimo laikas – seniau (Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo priėmimo metu – tradicinės) ar vėliau (po 25 metų nuo pirminio įregistravimo Lietuvoje – netradicinės) valstybės pripažįstama religinė bendrija – neturėtų būti pagrindas privilegijavimui valstybės sąskaitą.
-
Skiriant valstybės ir savivaldybių paramą religinėms bendrijoms nuolat šiurkščiai pažeidžiamas religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 7 straipsnis: „Visos juridinio asmens teises turinčios religinės bendruomenės ir bendrijos gali įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės gauti paramą kultūrai, švietimui bei labdarai“. Tačiau tiek vyriausybės tiek savivaldybių lygmenyje priimami teisės aktai kreiptis dėl šios paramos leidžia išimtinai tiktai valstybės pripažintoms religinėms bendrijoms kurios įvardintos tradicinėmis.
Seminaras „Pagarba religijos laisvei: religinių mažumų padėties ir patirčių analizė“ priklauso projektui, kuris yra MARIO programos dalis, ir yra remiamas Europos Sąjungos, bendradarbiaujant su Mažumų teisių grupe (Minority Rights Group) ir PILnet.