Strateginės aplinkybės

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dimytro Kuleba pareiškė, kad kuo daugiau karinių taikinių bus sunaikinta Rusijos teritorijoje, tuo greičiau baigsis karas.

„Ukraina turėtų turėti galimybę pataikyti į karinius taikinius Rusijos Federacijos teritorijoje. Nes iš šios teritorijos į Ukrainą ateina mirtis ir sunaikinimas.

Ir jei kas nors mano, kad turime būti silpnojo padėtyje, sėdėti ir laukti mirties, tai mes nelauksime nei savo mirties, nei būsime silpni, o būsime Ukrainos pusėje.

Kuo daugiau galėsime sunaikinti, pabrėžiu, karinių taikinių Rusijos Federacijos teritorijoje, tuo greičiau šis karas baigsis Ukrainos pergale“, – pabrėžė Kuleba.

Ukrainos užsienio reikalų ministras įsitikinęs, kad niekas netrukdo partneriams apsispręsti virš Ukrainos teritorijos numušinėti Rusijos raketas.

D. Kuleba, sakydamas puikų tekstą, pamiršo paminėti, kas trukdo partneriams numušinėti rusų raketas virš Ukrainos. Baimė.

Paprasčiausia žmogiška baimė, kuomet nuo minties apie mirtį rasoja delnai ir tam tikros kitos kūno vietos.

Kremlius tai puikiai žino. Būtent todėl Rusija pradėjo pirmąjį pratybų etapą, skirtą nestrateginio branduolinio ginklo paruošimui ir panaudojimui.

Maskovijos karo ir teroro ministerija dezinformuoja, kad šio etapo metu raketų junginiai atlieka užduotis gauti specialią amuniciją „Iskander“ kompleksui, aprūpinti jį raketomis ir slapta persikelti į pozicijų zoną ruoštis paleidimams.

Rusai viešai praneša, jog viską daro „slapta”, nors kiekvieną driskių plaukelį stebi palydovinė ir ryšių karinė JAV ir NATO žvalgyba.

Tai paprasčiausia, primityviausia Kremliaus psichologinė – karinė operacija.

Po intensyvėjančios Vakarų paramos, į dugną garmančių karinių geldų, į orą lekiančių naftos perdirbimo gamyklų, Kremlius nebeturi kito ėjimo.

Žinoma, jog reikėtų smogti driskių skraidyklėms ir raketoms virš Ukrainos, ir tai neturėtų jokių pasekmių.

Tačiau, kaip paveikti Vakarų lyderių smegenų veiklą ir pakeisti ten įstrigusius failus?

Vakar interviu „The New York Times“ Volodymyras Zelenskis atvirai apkaltino Vakarus išsisukinėjant nuo tiesioginės paramos Ukrainai. Pasak Ukrainos prezidento NATO gali numušti Rusijos raketas, skrendančias virš Ukrainos, ir tai bus grynai gynybinė taktika, kuri nesukels tiesioginės kovos su Rusija pavojaus.

„Taigi mano klausimas yra toks: kokia problema? Kodėl mes negalime jų numušti? Ar tai yra gynybinė priemonė? Taip. Ar tai yra puolimas prieš Rusiją? Ar jūs numušate rusų lėktuvus ir žudote rusų pilotus? Ne. Taigi kokia problema įtraukti NATO šalis į karą? Tokios problemos nėra.

Numuškite tai, kas yra danguje virš Ukrainos. Ir duokite mums ginklų, kad galėtume juos panaudoti prieš Rusijos kariuomenę pasienyje“, – sakė V. Zelenskis.

V. Zelenskis paragino Aljansą suteikti Ukrainai daugiau naikintuvų F-16 ir oro gynybos sistemų „Patriot“.

Prezidentas ironiškai klausė, kada pagaliau bus nors simbolinis kiekis F- 16 naikintuvų, kai tuo tarpu jų reikia kelių šimtų.

„Ar galime gauti septynis? … Ar manote, kad tai daug NATO jubiliejiniam aukščiausiojo lygio susitikimui Vašingtone? Šaliai, kuri šiandien kovoja už laisvę ir demokratiją visame pasaulyje?“ – klausia Zelenskis.

Ukrainos vadovo nuomonė tokia pat, kaip ir mūsų – pagrindinė Vakarų neryžtingumo priežastis – perdėta branduolinės eskalacijos baimė. Bėda ta, jog baimė mirti skatina nusikaltėlį siautėti toliau ir ima kelti grėsmę visiems bijantiesiems. „Kas myli savo gyvybę, ją praras”.

Reikšmingi postūmiai 

Ukrainos žiniasklaidoje regimas tam tikras susierzinimas dėl Volodymyro Zelenskio ir jo administracijos narių veiklos. Skelbiama, jog Ukrainos prezidentas nesigaudo, kas vyksta fronte, nes laikomas „šiltoje vonioje”.

„The Economist“ skelbia, jog šiuo metu plinta sąmokslo teorijos, jog esą Charkovą Rusijai dovanos Vašingtonas, pritaręs Kijevui.

Taip pat artėja diena, kada baigsis V. Zelenskio kadencija ir jis bus karo padėties prezidentas, kas leis manipuliuoti tariamu siekimu, pasinaudojant karu, dar ilgiau likti valdžioje. Todėl V. Zelenskis esą vis labiau panašėja į diktatorių Putiną.

Visi šie ir panašūs gandai ir dezinformaciniai „įmetimai” Kremliaus buvo suplanuoti prieš keletą mėnesių. Tai sutapo su planuoto karinio spaudimo intensyvinimu. Kremliaus FSB ir GRU laikosi savo planų.

Teisybės dėlei turime pripažinti, jog pasaulio istorijoje buvo reta lyderių, kurie taip dažnai lankėsi priešakinėse fronto linijose, kaip V. Zelenskis.

O mes ar turime planą suardyti Rusiją?

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu pareiškė, kad „nesijaudina“ dėl kelionių į užsienį po to, kai Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) vyriausiasis prokuroras paskelbė, kad siekia gauti šio lyderio ir jo gynybos ministro, taip pat trijų „Hamas“ lyderių arešto orderį.

TBT sprendimas sukėlė sumaištį ir emocijų pliūpsnį visame pasaulyje. Prancūzija atsiskyrė nuo savo Vakarų sąjungininkių ir parėmė TBT sprendimą.

JAV prezidentas Džo Bidenas pasmerkė TBT pastangas siekti arešto orderių, sakydamas, kad dėl tokių sprendimų „Hamas“ ir Izraelis atsiduria lygiavertėje padėtyje.

Mes nieku gyvu nepritariame žudynėms. Nei vieno žmogaus – vaiko, motinos, senelio, vyro. Kiekvienas karys – šeimos narys. Visi prieš Dievą esame lygus.

Tačiau šiuo atveju sprendimas auką prilyginti užpuolikui, kuris vėliau tapo sąlygine auka, labai abejotinas.

Remiantis šia TBT logika, Antrojo pasaulinio karo dalyvės – JAV, Rusija, JK turėtų kompensuoti Vokietinai padarytą žalą o teismas nuteisti Trečiąjį Reichą puolusias šalis, nes sąjungininkai nušlavė nuo žemės paviršiaus ištisus Vokietijos miestus, dėl ko žuvo milijonai vokiečių.

Kitas dalykas, kuris mums iki šiol krenta į akis – informacinės Izraelio spragos. Tiek pirmosiomis karo dienomis, tiek jo eigoje labai trūksta informacijos apie „Hamas”, „Hezbollah”, Irano karines operacijas, jų padarytą žalą, žvėriškumus prieš Izraelį, ko netrūko apie žydų kariuomenės vaiksmus Gazoje.

Parodyti „Hamas” organizuotų žudynių vaizdus žiniasklaidos elitui – teisingas žingsnis. Tačiau to nepakanka, šviesti reikia mases ir tai daryti kasdien, visur ir visomis įmanomomis priemonėmis.

Tuo tarpu iki šiol pasaulio žinasklaidos priemonės dažniausiai naudojasi „Hamas” pranešimais, nes turi mažai alternatyvų. „Hamas” pranešimai, drauge su vaizdais(tame tarpe, surežisuotais) plinta po pasaulį. Ir tai veikia.

Veikia žmonių jausmus, sąmonę. Politikai irgi žmonės. Todėl nesistebėkime, jog kartais priimami tokie abejotini sprendimai.

Tuo pačiu suvokime, koks milžiniškas ginklas šiandien yra informacija.

ES Taryba pritarė planui panaudoti pajamas iš įšaldyto Rusijos turto Ukrainai. Šiais metais gali būti skirta iki 3 mlrd. eurų, o 90 proc. šios sumos planuojama panaudoti Ukrainos kariuomenei paremti.

Tai tik nedidelė suma iš viso įšaldyto Rusijos turto, kuris siekia apie 300 mlrd. eurų.

Veiksmai ant žemės

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša, jog vakar smogta okupuotame Kryme esančiam Rusijos laivui „Cyclone“.

Po minininko „Kovrovets“ sunaikinimo pasirodė informacija apie galimą žalą kitam Rusijos laivui. Paaiškėjo, jog tai – balistinių raketų nešėjas „Cyclone“, kuris buvo atakuotas ATACMS raketomis ir nuskendo.

Tai paskutinis rusų Juodosios jūros laivyno raketų nešėjas, buvęs Kryme.

Tokiais tempais jūros dugnan garmant driskių geldoms, iš Rusijos Juodosios jūros laivyno gali likti tik prisiminimas.

Rusiškiesiems okupantams nepavyko planas ištempti ukrainiečių pajėgas ir tuo susilpninti gynybą plačiame fronte nuo Charkovo iki Donecko srities.

Puldami Charkovo sritį driskiai galimai siekė dalinai apsupti miestą ir daryti spaudimą kitiems Ukrainos junginiams.

Šią naktį rusai Ukrainos teritoriją atakavo 24 „šachedais“, kuriuos paleido iš Primorsko-Achtarsko, Kursko ir laikinai okupuoto Krymo teritorijos. Visos driskių skraidyklės buvo numuštos.

Lietuvoje

Įvairios mintys aplanko, keliaujant tūkstančius Ukrainos kilometrų… nuo vietų, kur atrodo, niekada nebuvo ir nebus karo, iki pafrontės, kur gaudžia sirenos ir dunda artilerija.

Tokiomis akimirkomis supranti, kad didžiulės masės žmonių apie karą tiesiog negalvoja. Visame pasaulyje.

Negalvoja, nemąsto ir net nenori apie tai galvoti. Bėga nuo negatyvių vaizdų, minčių, nes… kam?

Kam sau kelti stresą, verčiau suplanuoti smagias atostogas Graikijoje, Ispanijoje ar kokiose nors Balio salose.

Portalai ir kita žiniasklaida – kovose už skaitytoją: seksas, skyrybos, paplūdimiai, truputį korupcijos, karo pipirų, skandalų, žinoma, rinkimai, cukinijų auginimas, svorio metimas, vien žo – viskas, ko reikia sodui, lovai ir virtuvei.

Informacinės instrukcijos, kaip gyventi, nepalieka žmogaus ramybėje net nusilengvinimo vietoje.

Tačiau apie globalius tektoninius lūžius, JAV – Kinijos ekonominį karą, nuo jo priklausantį Ukrainos, o ir mūsų visų likimą – beveik nieko.

Kartais. Kai sugalvoja vyr. redaktorius. Arba, kai koks nors politikas paprašo „pažymos” iš tam tikrų struktūrų. Nors abejotina, ar mūsų kaimuko politikui įdomu, kuo šiandien gyvena Pekinas.

Jam įdomu, ką prieš jį rezga politinis konkurentas gretimame kaime ir kokią mėšlo dozę paruošė pilti ant rinkiminės galvos.

Būtent todėl, važiuodamas mirties keliu, supranti, kaip visa tai yra susiję: žmogaus tamsumas, godumas, nematymas toliau savo nosies… nesvarbu, kas tas žmogus, politikos ar kaimo Vingių Jonas.

Ir jei ne jūs, kurie skaitote mūsų analitines apžvalgas ir mus remiate – mūsų kasdienis triūsas pačiomis ekstremaliausiomis sąlygomis atrodytų visiškai beprasmis. Ir tik tai mus palaiko. Jūsų buvimas kartu.

Dėkojame nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, UAB Vilkeda, Lietuvos aludarių gildijai ir visiems jums už palaikymą bei supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas.