Balandžio 22-ąją minima Pasaulinė motinos Žemės diena. Ji pradėta minėti 1970 metais, o atliepiant į Jungtinių Tautų kreipimąsi Lietuvoje ji minima nuo 1992 metų. Kasmet civilizuotos pasaulio šalys ragina vienytis ir išreikšti rūpestį mūsų visų namais – Žeme ir Gamta.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba šią dieną nori atkreipti dėmesį į būtinybę vykdyti gamtotvarką, kad būtų išsaugotos nykstančios ir retos rūšys.
Gamtotvarkos darbai saugomose teritorijose vykdomi siekiant išsaugoti biologinę įvairovę. Gamtotvarka padeda išsaugoti natūralias buveines ir rūšis, apima buveinių atkūrimą, invazinių rūšių kontrolę ir kitas priemones, skirtas sumažinti grėsmes biologinės įvairovės praradimui.
Daug paukščių, augalų ir kitų organizmų rūšių nyksta dėl atvirų buveinių stokos, t.y. dėl apleistų ir nešienaujamų pievų.
Pievos – ypač svarbios buveinės tokių nykstančių paukščių rūšių, kaip stulgys, gaidukas, paprastasis griciukas ar raudonkojis tulikas. Šių paukščių ateitis priklauso nuo išlikusių šlapių, atvirų, žmogaus šienaujamų ar galvijų nuėdamų pievų gausos. Šienaujant, kertant atžalas siekiama išsaugoti ir tokių saugomų augalų, kaip dvilapio purvuolio, žvilgančiosios riestūnės, paprastosios tuklės, dėmėtosios gegūnės buveines.
Dabar dalis pievų yra suartos, kitos yra apleistos, neganomos. Neprižiūrimose pievose suželia krūmynai, per aukšta žolė ir biologinė įvairovė skurdėja. Tad tokias pievas galima atkurti pasitelkiant gamtotvarkos darbus – šienaujant, atvežant galvijų. Aišku, atkūrus atviras pievų buveines laukia iššūkis užtikrinti jų gerą būklę. Tad saugomų teritorijų direkcijos, gamtosauginės organizacijos galvoja, kaip nuolatos palaikyti tausojantį ir tvarų ūkininkavimą.
Konkretūs gamtotvarkos darbai gali būti labai įvairūs, priklausomai nuo vietovės, nuo rūšių: tai ir buveinių atkūrimas, hidrologinio rėžimo atstatymas, invazinių rūšių kontrolė, selektyvūs kirtimai, vėlesnis šienavimas ir kita.
Gamtotvarka yra labai svarbi siekiant išsaugoti natūralią gamtą ateities kartoms.