Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį vadovavo Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžiui, kuriame svarstytos žvalgybos institucijų veiklos ataskaitos, vertinti žvalgybos duomenų poreikiai, svarstyta bepiločių pajėgumo plėtra Lietuvos kariuomenėje.
Valstybės gynimo taryba pritarė Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento 2023 m. veiklos ataskaitoms ir patvirtino naujus žvalgybos duomenų poreikius ir prioritetus. Posėdžio metu buvo konstatuota, kad pastaruoju metu fiksuojama aktyvesnė priešiškų valstybių tarnybų veikla Baltijos šalyse, perėjimas prie kinetinių veiksmų. Tokiais veiksmais priešiškos tarnybos siekia didinti įtampą visuomenėje, skatinti baimę, nepasitikėjimą valstybės institucijomis.
Atsižvelgdama į bepiločių svarbą šiuolaikinėje karyboje ir identifikuotas karo prieš Ukrainą pamokas, įvertinusi numatytus vystyti bendrus Lietuvos ginkluotos gynybos pajėgumus, Valstybės gynimo taryba nutarė siūlyti Krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenei jau iki 2026 m. pabaigos integruoti bepiločių orlaivių sistemas į Lietuvos gynybos pajėgumus.
Prezidentas pažymėjo, kad Lietuvos bepiločių orlaivių sistemų vystymas turi vykti kartu su kitų ginkluotos gynybos sistemų plėtra. Pasak šalies vadovo, turime siekti ir ieškoti galimybių, kad droninių sistemų kūrimas, plėtojimas, diegimas ir palaikymas būtų vykdomas Lietuvos gynybos pramonės pajėgumų dėka.
VGT sutarė siūlyti Vyriausybei parengti teisės aktus, sukuriančius teisinę aplinką gynybos pramonės plėtrai bei lietuviškos produkcijos įsigijimams.