Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisija vasario 21 d. nutarė Vilniaus Salomėjos Nėries gimnaziją pervardinti Šv. Kotrynos vardu. Nors šį sprendimą dar turėtų patvirtinti miesto Taryba, bet Vilniaus miesto vicemeras Arūnas Šileris savo Feisbuko paskyroje audringai padžiūgavo:
„Sudie Salomėja, labas Kotryna, filosofijos ir mokslų globėja!“
Keisti nuspręsta ir dar vienos Vilniaus mokyklos pavadinimą – Sofijos Kovalevskajos gimnazijos vardą siūloma keisti į Sostinės gimnazijos.
Sklandžiausiai ir rimčiausiai už šventosios Kotrynos vardą pasisakė TS-LKD atstovas Vilniaus miesto taryboje, istorikas Remigijus Černius. Štai jo nenuginčijami argumentai:
Aš vis tik pasisakyčiau už šventą Kotryną aleksandrietę. Atsiminkite, kad jinai semantiškai yra filosofijos ir mokslų globėja, tai čia tame nėra jokios bėdos ir jeigu mes pasirinktume, kad mes sakom, kad norim, kad gimnazija vadintųsi šventos Kotrynos... O čia konotacijų nereikia tokių ieškot, kad čia Salomėjos Nėries vadinosi – dabar šventos Kotrynos, bet mes, vis tik tai, grįžtume į Europietišką tradiciją, tai ji labai natūrali ateinanti iš viduramžių. O dėl to ar gimnazija yra... puoselėja kažką krikščioniško ar nepuoselėja, tai čia, manau, kartais, toks klausimas jis keistai skamba, suprantat, mes gyvenam krikščionybėj, ne tiek svarbu kiek mes praktikuojantys krikščionys ar nepraktikuojantys, bet vis tiek mus išugdė krikščioniška terpė, nes nu Europa yra krikščioniška civilizacija, krikščioniška civilizacija, tai čia ėė... gimnazija netgi garsiai to ėėė nereklamuodama nesakydama ir taip toliau tiesiog tie mes mes esam krikščionys ir ar mes tai garsiai sakom ar nesakom ar ar ar nu vistiek mes vadovaujamės dekalogu vistiek mum krikščionybė daug reiškią, tai čia nori ar nenori nori ar nenori mes mes mes mes... mes jau esame panardinti į ją, tai, kitaip tariant, čia gal sudėtingai šiek tiek šneku, bet tas šventos Kotrynos vardas nikiek neimplikuoja, kad čia yra, na tarkim, ėėėėėėė krikščioniška gimnazija kaip Jazuitų gimnazija, ar ne, čia čia tame nieko nieko baisaus, kad šalimais ir bažnyčia Chodkevičių yra yra funduota stovi ir tas vienuolynas moterų ir ir gimnazija vadintųsi šventos Kotrynos, tai tai čia, šiuo atveju, gal iš tiesų, graži graži semantika tokia, kad nu šventoji Kotryna yra filosofijos ir ir mokslų globėja, tai tai būtų būtų tikrai būtų tikrai labai labai toks, man tai atrodytų, nu toks labai labai stiprus pavadinimas, semantiškai stiprus pavadinimas ir tuo pačiu tarsi..., aš čia visad mėgstu pavartot, atsiprašau, aš ten,kad sakau kad sakau aš aš aš... kaip koks egoistas, bet čia nebeverta... nu mums... tą Vilnių labai baisiai brutualiai desakralizavo, jeigu jau mes taip jau kalbam, čia tas sovietmetis, tai mums nereikia baidytis šventųjų vardų, tai nes šventieji mus globoja, kitaip tariant ir tas aišku – mes dabar nebe tokie, nebe tokie nebe viduramžių žmonės, bet ta visa tradicija liko labai labai labai graži čia netgi netgi jeigu nebūtų kaimynystės bažnyčios šalia vienuolyno, vis tiek tas pavadinimas šventos Kotrynos aleksandrietės jis liktų labai gražus tai, dėkui.
Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica neprieštaravo šventosios Kotrynos vardui, tik išdrįso retoriškai paklausti – kodėl nesvarstoma galimybė šiai gimnazijai gražinti jos istorinio pavadinimo Kunigaikštystės Birutės vardo?…
Bet išgirdo dar vieno istoriko, TS-LKD atstovo Dovydo Skarolskio griausmingą pasipiktinimą:
– Nežinau ar fikciniais personažais galima vadinti ar tai būtų karabasas barabasas ar būtų kalėdų senelis, nes apie Birutę mes neturime įrodymų ir tai buvo mitologizacija ir romantizacija ir norėčiau paantrinti, kad šventa Kotryna yra puikus variantas.
To užteko, kad V. Sinica pritiltų ir balsuotų kaip visi – už šventą Kotryną.
PILDOMA
Tačiau ne visiems priimtinas šis prisitaikėlių ideologinis šuolis nuo Sovietų valdžios pasirinkto lietuvės rašytojos Salomėjos Neries į krikčionišką šventąją Kotryna Aleksandriete dar vadinama Kateriną, Jekateriną…
Alkas.lt redakcija dėl to kas vyksta gavo net 2 kreipimusis. Abu juos čia skelbiame be atskirų aptarimų kaip tautos atstovų balsą.
Pirmosios lietuvių Vytauto Didžiojo gimnazijos alumnų bendruomenės krepimasis
Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos alumnai nepritaria Vilniaus miesto savivaldybės istorinės atminties komisijos sprendimui - Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijai suteikti Šventosios Kotrynos vardą, kadangi senasis tikrasis Kunigaikštienės Birutės vardas buvo suteiktas 1939 metais. Įsteigus mergaičių gimnaziją buvo siūlomas Vytauto Didžiojo mergaičių gimnazijos pavadinimas, bet atsižvelgus į galimą dviejų įstaigų dubliavimąsi, pastebėjus, kad atgautame Vilniuje kaip Lietuvos sostinėje visai nėra įamžintas (Kunigaikštienės Birutės – Vytauto Didžiojo motinos) atminimas, o tai kartu ir bendras istorinis tęstinumas, suteiktas gimnazijai Kunigaikštienės Birutės vardas. Šiuo sudėtingu pasauliui metu, šis Kunigaikštienės Birutės gimnazijos pavadinimas, ne tik garbingas bet ir dabartiniame geopolitiniame kontekste labai svarbus ir reikalingas. Okupacinio rėžimo gimnazijos vardas sunaikintas 1940 metais ir 1946 metais suteiktas poetės Salomėjos Nėries vardas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Kunigaikštienės Birutės gimnazija Vilniuje, Vilniaus II-oji vidurinė mokykla, Vilniaus II-oji mergaičių gimnazija, Vilniaus Salomėjos Nėries mergaičių gimnazija, Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinė mokykla, Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija, nieko bendra neturėjo su Šv. Kotrynos vardu. Manome, čia po Šv. Kotrynos vardu yra paslėpta daugiau detalių. 2025 metais Lietuvoje bus švenčiamas Pirmosios lietuvių lietuviškos gimnazijos dėstomąja lietuvių kalba 120 - metų jubiliejus ir 2030 metai – jubiliejiniai, nes bus minima Kunigaikščio Vytauto Didžiojo 600 metų mirties ir jo motinos Kunigaikštienės Birutės 700 metų gimimo metinės. Sugrąžinant tikrąjį istorinį Kunigaikštienės Birutės vardą – atstatykime istorinį faktą, kurį sunaikino okupacija.
Vilniečių ainių palikuonių kreipimasis
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC) Lietuvos respublikos Desovietizacijos komisijai Lietuvos respublikos Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijai Lietuvos respublikos švietimo ir sporto ministerijai Ministrui Lietuvos kultūros ministerijai Ministrui Lietuvių kalbos institutui Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui Kopija: Vilniaus miesto Tarybai – nariams Vilniaus miesto Tarybos Švietimo ir kultūros komitetui Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos istorinės atminties komisijai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo skyriui KREIPIMASIS DĖL KUNIGAIKŠTIENĖS BIRUTĖS GIMNAZIJOS Mums buvusiems Vilniaus Kunigaikštienės Birutės gimnazijos vėliau Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos ir Vilniaus Vytauto Didžiojo abiturientų palikuonims labai svarbu, kas vyksta Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijoje, kad jos pavadinimas keičiamas ne į 1940 metais okupacinių rėžimų atimto Kunigaikštienės Birutės, o slaviškąjį Šv. Kotrynos Aleksandrietės. Smagu, kad vyksta nors ir pavėluotas virsmas ir savotiškas savo kokybės kartelės pakėlimas, nors iki Marcelino Šikšnio, Vandos Daugirdaitės Sruogienės, Aldonos Rapoportienės Končiuvienės, Onos Klimkienės (profesoriaus Liberto Klimkos mamos), Marijos Bagdonaitės gimnazijos direktorė pastačiusi lenktą priestatą) drausmės, etiketo ir išlaikytos tarpukario dvasios laikų gimnazijai dar taip toli. . . Iki šiandien dienos Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija priėmė visus mokinius kas tik pravėrė jos duris, kad būtų gyvų dūšių ką mokyti, nei stojamųjų egzaminų, jokios kartelės. Susidaro įspūdis, kad bėgdami nuo savo šaknų ir istorijos, kratosi tarsi tarybinio laikotarpio primesto pavadinimo, bet tuo pačiu metu lenda po rusiškuoju, slaviškuoju Šv. Kotrynos Aleksandrietės (rus. Храм Святой Екатерины Александрийской) vardu. Vilniaus Salomėjos Nėries pasaulietiška gimnazija, nieko bendra neturi su Šv. Kotryna Aleksandriete. Pažymėtina, kad Šventos Kotrynos Aleksandrietės bažnyčia (rus. Храм Святой Екатерины Александрийской) – Romos katalikų šventovė Rusijos Sankt Peterburgo mieste. 1783 m. spalio 7 d. Ji pavadinta Šv. Kotrynos Aleksandrietės, Rusijos imperatorės Jekaterinos II globėjos, vardu. Neoklasikinio stiliaus architektūros paminklas, seniausia katalikška bažnyčia, buvusi ugdymo įstaiga. Jeigu jau Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija gaus šį garbingą Šv. Kotrynos Aleksandrietės pavadinimą tai ar jos ugdymo turinys viduryje mokslų metų irgi kardinaliai pasikeis, gimnazija taps religinio - katalikiškojo profilio ir auklėjimo, juk pavadinimas tai daryti įpareigoja. Ar nėra bėgama nuo sovietinės ideologijos iki religijos, nesvarbu kokiame kontekste? Manome, kad greitai išsipildys buvusių Vilniaus vadovų svajonė ir ilgai ne teks laukti, kad sekantis žingsnis – Vilniaus gatvėje stovintis poetės Salomėjos Nėries paminklas, keliaus į Grūto parką, o vietoje jo gal vėl stovės Jakterina II-oji, kuri stovėjo iki 1915m. prie Vilniaus Arkikatedros Varpinės. Įdomu, ką pasakytų matematikas pedagogas Marcelinas Šikšnys, akademikas – istorikas Mykolas Biržiška, Marcelinas Šikšnys, dr. istorikė Vanda Daugirdaitė Sruogienė ir kt. Senųjų vilniečių tarpe gerai žinomos Vytautinės senosios pirmosios lietuvių mergaičių Kunigaikštienės Birutės gimnazijos arba liaudyje vadintos Birutės mergaičių gimnazijos istorija pradžia yra 1915 metais kada buvo įsteigta pirmoji lietuvių –gimnazija (steigėjai dr. Jonas Basanavičius, Mykolas Biržiška ir Povilas Gaidelionis), dėstomąja lietuvių kalba. 1939 m. atgavus okupuotą Vilniaus kraštą, Lietuvos Respublikos Švietimo ministerija (švietimo ministras Leonas Bistras) –įsakymas Nr. 63, vietoje mišrios Vytauto Didžiojo gimnazijos Vilniuje įsteigė dvi atskiras ugdymo įstaigas: Vytauto Didžiojo berniukų gimnaziją ir Kunigaikštienės Birutės mergaičių gimnaziją. Iš Vytauto Didžiojo gimnazijos 1939 m. protokolų: įsteigus mergaičių gimnaziją buvo siūlomas Vytauto Didžiojo mergaičių gimnazijos ir kt. pavadinimai, bet pasirinktas Kunigaikštienės Birutės – Vytauto Didžiojo motinos vardas. 1940 metais I –osios sovietinės okupacijos metu gimnazijų pavadinimai panaikinami ir jos tapo Vilniaus m. I-ąja ir II-ąja vidurinėmis mokyklomis. 1941-1944 metais mokykloms vėl buvo sugrąžintas gimnazijos statusas jau be pavadinimų Vilniaus I - oji berniukų gimnazija ir II - oji mergaičių gimnazija. 1946 m. Vilniaus II - ąjai mergaičių gimnazijai buvo suteiktas poetės Salomėjos Nėries vardas. Deja, 1945 m. gimnazijoms sugrąžinamas vidurinių mokyklų statusas, o tik 1999 m. sugrąžintas gimnazijos statusas. Pirmuoju direktoriumi paskiria Marceliną Šikšnį, kuris buvo ir Vytauto Didžiojo berniukų gimnazijos direktorius. Vėliau direktore paskiriama istorikė Vanda Daugirdaitė – Sruogienė. Be jokių išlygų ir didelių diskusijų, privalo būti atstatytas istorinis Vilniaus senosios gilias istorines tradicijas turinčios gimnazijos Kunigaikštienės Birutės vardas, kurį brutaliai 1940 m. atėmė okupaciniai rėžimai, o tiems, kurie nori kitokio tegu paieško tam atitikmenų kitur. Nepamirškime, kad 2025 metais Lietuvoje bus švenčiama Pirmosios lietuvių lietuviškos gimnazijos dėstomąja lietuvių kalba 120 - metų jubiliejus. Visai Lietuvai 2030 metai – jubiliejiniai, nes bus minima Kunigaikščio Vytauto Didžiojo 600 metų mirties ir jo motinos Kunigaikštienės Birutės 700 metų gimimo metinės. Vilniečių ainių palikuonys 2024 m. vasario 25 d. Vilnius
Iš Kauno istorijos, kaip Matas Šalčius pradanginamas
(kapo jo net nėra, ir vardo neliko, net kažkas vietoj jo brukama į Šaulių Sąjungos sumanytojus;
Salomėjos kapas dar yra, ar liks…) kai iš Šalčiaus į Šventą MATĄ Kaunas pabėgėjęs buvo.
Bukas bolševikiškai-katalikiškas šventumas (2025 m. – 500 m. kai BOLŠEvikinių ordų ordinas
baigė savo kenkėjystes Marienburge, bet… pasekmėje bolševikinio palaikymo /Stalino/
– JAV su Jungt. Karalyste nušluoja prūsus ir Prūsiją nuo žemės paviršiaus)
Kauno ligotumas – per “matijošaitiškų šaikų” garbinimus nulaikymus “ant kėdės” – jau ir Vilniuje,
– iš po “vamzdžio” 🙂 🙂 🙂
…
O:
“1944 m. spalio 2 d. Panemunėje atidaryta Kauno I progimnazija, 1949 m. rugsėjo 8 d. ji pavadinta Kauno 13-ąja vidurine mokykla. 1951 m. mokykla išleido pirmąją abiturientų laidą. 1998 m. gegužės 12 d. Kauno 13-ajai vidurinei mokyklai suteiktas Mato Šalčiaus vardas, o 2005 m. liepos 14 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu mokykla pertvarkyta į Viešąją įstaigą Kauno Šv. Mato vidurinę mokyklą. Mokykla tapo katalikiška. 2010 m. mokykla pasirašė bendradarbiavimo sutartis su Vytauto Didžiojo universitetu ir Kauno Technologijos universitetu.[1][2] 2011 m. pabaigoje buvo nuspręsta, kad Šv. Mato vidurinė mokykla taps privačia. Ją pertvarkyti numatyta iki 2013 m. rugsėjo mėn. Nevalstybinės Šv. Mato mokyklos steigėja taps Vilkaviškio vyskupija.[3] 2012 m. Šv. Mato vidurinė mokykla pertvarkyta į nevalstybinę aštuonmetę gimnaziją. 2018 m. liepos 24 dieną mokykla uždaryta. 2018-2019 m.m. pradžioje čia veiklą pradėjo KTU Inžinerijos licėjus.”
Panašiai ir su “šventu” sąšlavynu ant Vilniaus, –
viską kas gyva , – lietuviška, šluojant…
vardus:
Šlapelius,
Alseikaitę-Gimbutienę,
Vydūną,
Lasavicką,
Norbertą Vėlių
mitologijas, geneologijas
bolševikinių viduramžių URA! – šventas, šventas! (iš po inkvizicijų nenurašytas, nelikviduotas).
Kai:
“Visiems kelia nerimą ir susirūpiną spaudoje pasirodžiusi informacija dėl Vilniaus Salomėjos Nėries vardo gimnazijos vardo pakeitimo į Vilniaus Šv. Kotrynos (kankinės) gimnazija.
2024 m. vasario 22 d. Nr. 154
Lietuvos Vyskupų konferencijai
Vilniaus Arkivyskupijai
Vilniaus Šv. Kazimiero (jėzuitų) parapijinei bažnyčiai
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC)
Lietuvos respublikos Desovietizacijos komisijai
Lietuvos respublikos Seimo istorinės Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijai
Lietuvos respublikos švietimo ir sporto ministerijai
Ministrui
Lietuvos kultūros ministerijai
Ministrui
Lietuvių kalbos institutui
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui
Lietuvos žiniasklaidos atstovams
Kopija:
Vilniaus miesto Merui
Vilniaus miesto Tarybai – nariams
Vilniaus miesto Tarybos Švietimo ir kultūros komitetui
Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos istorinės atminties komisijai
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui
Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo skyriui
DĖL KUNIGAIKŠTIENĖS BIRUTĖS GIMNAZIJOS ISTORINIO TIKROJO VARDO SUGRĄŽINIMO VILNIUJE DABARTINEI VILNIAUS SALOMĖJOS NĖRIES GIMNAZIJAI”
Valio. Ar valia Vilniuje dar gyva? Lietuviška
ar ar ar
kankinkimos,
užuot
Vienažindiškomis eilėmis iš seno – linksminkimos.
Kai LTSR AT, LKP CK, Generalgubernatūros mūrų dvasia – “Dom oficerov” dar gyvu smaradu alsuoja
– bolševikynas komuniškai tebežygiuoja… … … … Ir ką tu – Stadione! …
(nuo 1990-03-12
tūnom po juo)
Kodėl “Vilniečių ainių palikuonys” teigia, kad Kotrynos Aleksandrietės vardas yra “slaviškas”? Net DU kartus tai pamini. Aš įsitikinęs kad tai klaidinga nuomonė.
Juk ši mergina gyveno mūsų eros 287 – 305 metais Egipte, Aleksandrijoje, t.y. jei teisingai suprantu Romos imperijoje. Kokios sąsajos su slavais?!
O šiaipjau smagu kad dar gyvas būdamas sulaukiau laikų, kada Stalino saulės vežikai bus nustoti šlovinti valstybiniu lygiu. Tik keista, kad tai užtruko net tris dešimtmečius po okupacinės kariuomenės išvedimo.
O gal geriau pavadinti Stanislovo Rapolionio (1485 m.prie Eišiškių, Šalčininkų r.-1545m. Karaliaučiuje, kurį laiką gyveno ir dirbo Vilniuje), vieno iš lietuvių raštijos pradininkų vardu? Gal taip paneigtume kai kurių ekspedicinių istorikų galimai skleidžiamus mitus apie tai, kad vad.”Vilniaus kraštas” nėra Aukštaitija ar Dzūkija?
Vieną garsiausių mokyklų pavadinti visiškai nesusijusio su Lietuva žmogaus vardu yra visiškas nesusipratimas, bet, matydamas kokią nupušusią valdžią turi Vilnius, manau šis sprendimas (jei tikrai taryba nubalsuos) bus ne pats skaudžiausias sostinei iš viso to, ką Benkunsko valdžia dar pridirbs.
Su Birute – jau “prisidirbta”ir Palangoje. Mat, BIrutės kalno koplyčios viduje architektas monumentalistas Liudvikas Pocius į aukštus langus įmontavo LDK kunigaikštienės, kuri buvo LDK Vytauto motina, vitražą, kur pati Birutė pavaizduota lange priešais įėjimo duris (kituose languose – to laiko drabužiais aprengti lietuviai). Vitražas yra žiūrimas tik iš vidaus, kai jį apšviečia dienos šviesa iš išorės. Šis darbas buvo paskelbtas kultūrinio paveldo objektu. Tačiau miesto savivaldybės pinigais prieš BIrutę buvo pastatytas Šv. Mergelės Marijos paveikslas įrėmintas į didelius gražiai išdrožinėtus aukštus rėmus, taip užstojant Birutės Vitražą. Negana to, durys su siaurais stiklo langeliais buvo užrakintos ir ekskursijų žmones į vidų patekti iki šiol ten negali. Prie ekskursijos, kurią vedė gidas ir visi kalbėjo rusų kalba (matyt, klapėdiečių žmones ten buvo) prisijungiau ir klausiausi, ką aiškina gidas. Gidas, žiūrintiems pro langelį, aiškino, kad koplyčioje esantis paveikslas vaizduoja Mergelę Mariją, kuri stovi koplyčios viduryje – štai, kas yra taip branginama už uždarų koplyčios.aiškino. MOteris paklausė: o kas čia iš šonų kituose languose matosi? GIdas į tai atsakė: “Eto ukrašenija k sviatoj Deve Marii”, – visi patenkinti nuėjo toliau. Tokiu būdu Palangos miesto savivaldybė klastoja Lietuvos istoriją čia, savoje Lietuvoje. Lietuvos etninės kultūros globos tarybos prie Seimo atstovė Diana Kanclerė dėl to kreipėsi į Kultūros paveldo skyrių Klaipėdoje, o šis atsakė, kad nieko tokio, kad užstatytas Marijos paveikslas, nes jį galima apeiti ir žiūrėti į Birutę nekliudomai. Bet durys į koplyčią, tai – užrakintos kiaurą parą!!,, Tyčiojamasi, tad iš ekskursantų ir šio Lietuvos kultūrinio paveldo statusą turinčio objekto toliau nesustabdomai iki šių dienų. “Prisidirbusi” su Birutės vitražu, tad, Palangos miesto savivaldybė, iki šiol nesulaikomai.