Nors automobilių ir jų dalių vagysčių per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tokio pobūdžio nusikaltimai niekur nedingo. Lietuvos Policijos duomenimis, 2022 m. registruotos 331, o 2023 m. – 288 automobilių vagystės. Tiesa, krentantys vagysčių skaičiai nereiškia, kad sumažėjo gyventojams padaryta žala: praėjusiais metais vidutinė draudikų sumokėta kompensacija siekė 13,5 tūkst. eurų, kai 2022 m. ši kompensacija sudarė 8 tūkst. eurų. Apie tai, kodėl gyventojų patiriama žala auga net ir mažėjant vagysčių skaičiams ir kaip apsaugoti savo turimą turtą, pasakoja ekspertai.
Sumos išaugo kartais
Draudimo bendrovės ERGO transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, automobilių ir jų dalių vagys pernai padarė nuostolių už beveik 400 tūkst. eurų.
Pasak eksperto, augančias žalų sumas dažnai lemia naujesnis automobilių parkas ir dėl infliacijos pabrangusios automobilių detalės – net ir ekonominės klasės naujesniuose automobiliuose jos yra ganėtinai brangios.
„Pastaraisiais metais klientams išmokamos kompensacijos už žalas siekia išties dideles sumas, ir tos sumos nuolat auga. Vidutinė automobilio dalių vagysčių išmoka per metus paaugo daugiau nei dvigubai – nuo 1,1 tūkst. iki 2,3 tūkst. eurų, automobilio vagysčių išmoka – daugiau nei pusantro karto. Šiemet ji siekia daugiau nei 13 tūkst. eurų“, – pasakoja R. Bieliauskas.
ERGO duomenimis, dažniausiai vagiamos dalys priklauso nuo automobilio markės, tačiau paprastai savininkai pasigenda galinio vaizdo veidrodėlių ar jų stiklų, multimedijos ir navigacijos įrenginių, priekinių žibintų, vairuotojo oro pagalvių, prietaisų skydelių, rečiau – ratų gaubtelių ar visų ratlankių su padangomis. Automobilių savininkų nuostoliai išauga ne tik dėl prarastų detalių, bet ir transporto priemonės apgadinimų nusikalstamos veikos metu.
Mažėjančių vagysčių skaičių lemia kelios priežastys
Policijos atstovo Ramūno Matonio teigimu, ilgalaikės tendencijos rodo, kad automobilių vagysčių skaičius mažėja.
„Šios džiuginančios tendencijos priežastys yra kelios. Gyventojai vis daugiau dėmesio skiria savo turto apsaugai, tobulėja automobilių apsaugos sistemos, taip pat didesnė kontrolė vykdoma pasienio punktuose bei traukiasi naudotų automobilių pardavimo rinka. Ir, žinoma, policijos pareigūnai deda dideles pastangas nusikalstamų veikų ištyrimui“, – teigia R. Matonis.
Jam antrina ir R. Bieliauskas, pažymintis, kad tam didžiausią įtaką, ko gero, padarė geras policijos darbas ir uždarytos sienos su rytų šalimis. Vis dėlto nurimti, anot jo, neleidžia tai, kad vidutinė ilgapirščių padaryta žala auga, nepaisant mažėjančio nusikaltimų skaičiaus.
Būtina pasirūpinti tinkama apsauga
Pasak Policijos atstovo, nors vagystės neretai įvyksta net ir dienos metu bei pakankamai atvirose vietose, tinkamos apsaugos priemonės vagysčių riziką gali gerokai sumažinti.
„Rekomenduojama, jei įmanoma, automobilį laikyti saugomoje aikštelėje. Jei automobilis laikomas kieme, jį reikėtų statyti gerai apšviestame kiemo plote, arčiau savo buto langų, taip pat įsitikinti, kad jis užrakintas, uždaryti visi langai ir stoglangis. Automobilyje taip pat nereikėtų palikti asmeninių daiktų, net jei jie nevertingi“, – teigia R. Matonis.
Jis taip pat pažymi, kad naujesnių automobilių savininkai, visų pirma, privalėtų pasirūpinti šiuolaikinėmis apsaugos sistemomis, gerokai apsunkinančiomis vagių užduotis. Tai yra ne tik signalizacija, bet ir automobilio vietos GPS sekimo sistemos, imobilizatoriai, neleidžiantys automobilio paprastai užvesti be savininko žinios. Be to, vis plačiau naudojami ir pažangūs automobilių dalių žymėjimo metodai, leidžiantys atsekti jau pavogtas dalis ir užkertantys kelią jų realizavimui juodojoje rinkoje.
